Viskas, kas vyksta aplink, mes jaučiame savo pojūčiais. Tad, nori-nenori, bet jais reikia tikėti.
4 Responses to “Mintis-užklydėlė”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Sako, pojūčiai gali būti apgaulingi. Ale gi smagiau būti apmulkintam savo nuosavų akių, nei marijas ir ateivius matančios kaimynkos. 🙂
Taip, asmeniniai pojūčiai gali būti apgaulingi. Bet kito būdo pažinti pasaulį nėra, ania?
„tikėti“ čia turbūt ir yra raktinis žodis, o tikėjimas – dalykas subtilus. Ergo – neužtenka gauti pojūčiais, pasirodo dar reikia ir tikėti. O čia jau atsitinka visaip… Kuo daugiau tarpininkų, tuo teoriškai labiau viskas iškraipoma. Geriausiai realybę suvokia ameba 🙂 Jai nekyla problemų dėl tikėjimo….
Matai, gavus informaciją, ją gali priimti arba atmesti. Tikėjimas yra priėmimas 😉 Netikėjimas gi varo tave į uždarą kiautą