Kažkada buvau sugeneravęs turtuolio apibrėžimą:
Turtuolis – tai žmogus, kuris turi daugiau, nei jam reikia iš tikrųjų
Apie turtuolius
Rgp 14th, 2011 by grumlinas
Posted in mintys
45 Responses to “Apie turtuolius”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
O kas nusprendžia kiek kam ko reikia ;)?
Tadas Blinda arba Robinas Hudas. Čia nuo geografinės padėties priklauso 😀
Kiekvienas iš mūsų 😉 Juk būtebnt tas, kuriam vis maža ir maža, ir yra skurdžius 😉
O jeigu dar ir kitam duoda, tai kaip tada vadinasi?
Pala, pala, apie ką tu čia?
O tu ? :)))
Apie tuos, kuriems visad per mažai ir jie niekad nesidalina
Che, sistema paremta pinigais niekada neskatins dalintis su artimu savo 🙂 Turtas – pinigai verčia elgtis prieš sąžinę. Na ir? Ar yra kokių išvadų šioje civilizacijoje?
😆
Arvydas Sabonis visada bus talentingas krepšininkas, puikus žmogus, ir tik po to – turtingas; kai tuo metu koks nors kitas turtuolis, besigirdamas „aš turiu“ teatrodys kvailiu su blizgučiais 🙂
Tai nėra paprasta – turtas ir pinigai; juolab, kad pinigais grįstas kelias į pragarą…
Ir Geitsas, užsiėmęs labdara, vis dar Bilas Geitsas, pardavinėjęs OS2 kaip Windows 😀
Teisingai sakė Xmindė – o kas nuspręs kiek yra „per daug“? Ir lygiai taip pat teisingai (netgi tas pats Xmindė) galėtų pirštu parodyti pavyzdžius…
Manau, kad sitemoje, kuri pati iš savęs nėra žmoniška, neieškokit žmogiškų kriterijų – jų ten ir nėra. Kiekvienas viršpelnis yra vagystė. Kad ir legali pagal įstatymus.
Ir ragas tai valstybei, kurios įstatymai nesutampa su sąžine.
Kiba ne?
Kai skaitau tekste žodį „viršpelnis“ – suprantu, kad toliau skaityt neverta. Gaila , čia šis žodis buvo beveik gale posto.
O tu neteisus. Žodis „viršpelnis“ turi teisę egzistuoti. Bent jau kaip MORALINĖ kategorija.
O ne, aš teisus. Jei jau kalbam apie verslą, tai jo esmė yra pelnas. Maksimalus. O apie kažkokius viršpelnius svaičioja arba teoretikai, arba „atimsimišturtuoliųpadalinsimlodariams“ veikėjai.
Ką jau paskui daryti su tais uždirbtais pinigais – kita kalba. Bet jei planavau uždirbti nuo kažkokio užsakymo 1000 pinigų, bet dėl savo įdėto darbo/sugalvotų patobulinimų/išsiderėtų nuolaidų uždirbau 2000 pinigų – koks čia blyn viršpelnis. Ar ir čia manai kad reikia įvesti reguliavimą „iš viršaus“ ? Pelno marža 5%, algas visiems dvigubai, atostogos po 3 mėnesius ir dar privalomai mėnesis Egipte…. Kad Scania rašinėja panašias proletarines nesąmones , tai seniai matau. Iš kolegos Grumlino tai nesitikėjau 🙂
Tai kad tamstai nereikėtų stebėti ir pastebėti, jei tik atkreiptumėte dėmesį, kad aš save taip pristatau nuo pat pradžių 😀 Nuo pat pirmų įrašų prieš kelis metus 😀
Nu blemba, aš apie Joną, o tu apie sijoną.
Modeliuojam situaciją: turi gaminį, kurio savikaina 100LT. Pardavinėji jį po 400LT (normalus lietuviškas-maksimiškas antkainis 300%). Prekė gera, bet dėl aukštos kainos ją tegali įpirkti tik kas antras-trečias norintis. Jei sumažintum kainą iki 200LT – įpirktų visi. To tu nedarai, nes nori gauti DIDELĮ pelną.
Ar esi verslininkas? Taip, nes gavai tą trokštamą pelną.
Ar esi moralus? Ne, nes nepadarei didžiosios visuomenės dalies laiminga.
Viskas. Niekas nesiūlo atimti ir padalinti, niekas nesiūlo reguliuoti – skaityk tai, ką parašiau, o ne priskirk man nepasakytus dalykus.
Tiesiog turi būti suvokimas kaslink pakankamo pelno, kuris yra visuomenei priimtinas, ir viršpelnio, kuris būtent ir yra prarajos tarp turtingų-vargingų priežastis ir taip generuoja socialinius neramumus->revoliucijas, ir tiek. O revoliucijos, jei ką, tikrai nėra tai, ko sieki, ania? 😉
Normalus tas žodis, tik aš jį kiek neteisingai panaudojau 😀
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vir%C5%A1pelnis
P.S. Ir chuliganas, naktį parduodantis plytą už piniginę yra verslininkas. Juk jis parduoda, ne atima 😀
Ne 400%, o 390% – tikiuosi, 10% pelno nėra labai jau lietuviška? 🙂
Nu vistiek ne taip :).
Jei man gaminant po 100, parduodant po 400 užtenka to kas lieka arba nuperka pakankamai, kad, būčiau patenkintas – kodėl man kainą leisti? Ir čia tie pelno maržos procentai jau negroja. O visuomenės daryti laiminga – nu jau ačiū. Galiu padaryt laimingais savo šeimą, draugus, dar gal giminę kokią ( taip, eiliškumas toks ir turi būti ). Ir man absoliučiai pofig visos maximos kasininkė, nes aš irgi beveik nuo to pradėjau :). Visuomenė niekada nevertins tavo labdaros, nes jei duosi milijoną, sakys – o sau tai dar tris pasiliko…
-> Juodulys – nu ir ką man tau atsakyti… Rinka prabalsuos, visuomenė prabalsuos už tokį tavo požiūrį…
Kaip kad aš, pvz, važiuoju kasmetinių atostogų į Lenkiją – nes ten privatus sektosius avis kerpa, o ne taip, kaip Lietuvoje – su visu kailiu bando vilną pasiimti 😉
Jo, palikim tai rinkai, visuomenei, laikui :).
Mes, beje, atostogaujam kelinti metai arba pas save, arba Druskininkuose . Visai nenukerpa 😉
Jooo, pokalbį nukreipti šonan moki 😛
Tai kad aš čia mažuma, o su manim visai netolerastiškai elgiasi :)))) Bet aš lieku prie savo :).
Mažuma, blemba, netolerantiškai… Nepasiuntė juk tavęs, buržujaus, kanalų kasti ar akemnų skaldyti, tai džiaukis 😉
Zaizdos zemes musu…
ėėė… eee… tu čia apie ką?
Trumpai – apie meile… buti… Tevyne, ( mandagumas, morale – nedristu jau tokiu dalyku mineti)
Moralė/mandagumas ir laukinis kapitalizmas nesuderinami? Ar vistik yra tam tikrų sąlyčio taškų?
Juodulys, pasiuntes visa visuomene, tikisi gero zodzio, neetiska! Gal as pergrieztai drebiau, bet negi tas lietuvis proletaras ar valstietis runkelio pravarde tenusipelno? Labdara, beja, – egoizmas, cia ne tik mano nuomone, niekam jos nereikia. Kiekvienas zmogus bent minimaliai orus ir jauciasi visuomenes narys. Pagarbios paramos jam reikia, o ne kazkieno gailescio. Morale – kulturinis atributas, ji priderinama. Nusistovejusiame kapitalizme niekas nieko viesai nesiuntineja, nors santykiai pavirsutiniski. Megsta kalbeti uz akiu. Dabar, per krize, vaiposi maziau.
Kodėl sakai, kad Juodulys tikisi gero žodžio? Juk jis gerai uždirba, kam jam geri žodžiai? 😀
O proletaras ar valstietis ir yra runkelis. Arba varguolis. Puikus būdas atskirti proletarams ir valstiečiams tuos turtesnius, praturtėjusius, turtėsiančius ir visus kitus – svetimus, kitos klasės. Supranti? 😀
Orumo ir pagarbos, sakai, reikia? Ne tas žodis „reikia“. Tas žodis „gali“. Juk taip su ta pagarba yra – niekas nieko neporivalo gerbti, bet gali, jei anas pagarbos neiššvaisto runkeliaudamas 😀
Moralė pinigais paremtoje visuomenėje yra BK 😀 😆 Turi užtekti, o jei neužtenka – tai tik dėl to, kad orumo sargai mažai pinigo uždirba 😆
Nevadinau aš nieko nei runkeliais, nei varguoliais. Ir gyvenime nevadinu. Bet man kiekvieną kartą pikta skaityt visokius užvažiavimus ant verslo žmonių, nuo Numavičiaus iki Gariūnų prekevių. Jau suformuotas įvaizdis, kad dėl kokių 89% Lietuvos blogybių kalti verslininkai. Atrodo, kad jie ne iš tų pačių žmonių tarpo, tik savo laiku nepabijoję rizikuoti ir kažką daryti. O pabijoję dabar pyksta, nes daliai nepabijojusių pavyko pasiekti materialinę gerovę ( nes realiai apie kitokią niekas ir negalvoja).
O kad privalu gerbti kiekvieną žmogų – figuški. Aš gerbiu tuos, kuriuose tikrai pažįstu ir žinau, kad yra už ką gerbti.
Dar betrūko, kad atvirai vadintumėt runkeliais 😀 Taip gali tik drąsiausi – koks tai soc ministras, pavyzdžiui 😆
Užtenka, kad „nepasiekusieji materialinės gerovės“ yra išskiriami 😀
Jo, būtent verslas ir saugojo žmones nuo emigracijos 😀
Kai visi masiškai emigruodavo iš valdiškų darbų 😀
„Nepabijoję rizikuoti“ – o už šitą pasakymą siūlau Oskarą. Poetiškas, teisingas ir apie gyvenimą 😆
Juoduly – juk puiku, kad aš proletaras, ir tamsta, verslininkas šnekamės. Nes šiaip gyvenime to niekada nebus. Kam, pavyzdžiui, savo šefą kritikuočiau? Kad anas ištaisytų klaidas? Cha! Aš jį girsiu, nes, galų gale, jis už tai ir moka algą 😆 O mašinų remontas – jam pačiam nė nerūpi 😆
Gal su verslininku po darbo eičiau į aludę po bokalą išlenkti?! Na, fantastiką išmeskim… 😆
Taigi – galim tik čia kalbėtis. Kol Grumlinas išbaidys už spamą 😀
nublemba, vos kas – Grumlinas – baisiakas-siaubiakas 😉
Scania, alų aš mėgstu ir geriu jį su tais, su kuriais įdomu jį gerti, taip kad šito varianto neatmeskim :))).
O dar prieš gerus 10 metų aš buvau tas pats proletaras, kuris dirbdavo po 12-14 valandų šešias naktis per savaitę ( Grumlinas, manau dar pamena mano pradžią Citrinoj 🙂 . O bet tačiau ir kadangi niekas man nieko gyvenime nedavė ir niekam nesijaučiu skolingas, tai va ir šoku visiem į akis, katrie sako, kad Lietuvoj viskas yra nupirkta/parduota, šalis be galimybių, tik verslininkai tunka iš žmonių kraujo ir prakaito :). O dėl rizikos , katra tave taip juokina – taip, aš išėjau iš darbo, kuriame tuo metu uždirbdavau tikrai laaaabai gerai ( + telefonai, tarnybinė auto ir t.t ) ir paskui buvo laikotarpis, kai per pusmetį 400Lt išsimokėjau algos. Bet gi tada niekas manęs nematė ir niekam nebuvo įdomu. O kai jau įdėtas darbas pradėjo atsipirkti, tada jau ir patapau visuomenės kenkėju :).
Taip, užaugai mano akyse, kaip šiandien pamenu 😉
O šiaip tai gal tikrai rudeniop kada reiks alaus išgėrimą suorganizuoti tarp proletarų ir buržujų 😀
Rackys vadino runkeliais, mano priekaistas buvo kaip klasiniam atstovui, ne asmeniskai.
@Juodulys – che, betgi grakščiai pasuki asmeninė patirtis/verslas apskritai 🙂 Daug dirbai, visko pats pasiekei – vėliavą tamstai į rankas; ir kas iš to? Nuo to verslo veidas nors kiek pasikeitė? Arba tie „šimtai už vartų stovi“ ir „pas mane valytojos bus su aukštaisiais“ botagėliai – jau kaip ir užmiršti? 😀 O tų botagėlių pasekmės – irgi anuliuotos todėl, kad visko pasiekei pats? 😀
Nepavydžiu nė kapeikėlės nė vienam. Kažkada ir man norėjosi būti turtingu, pakol nepamačiau, kas jie yra 😀 Šefas draugus irgi apgaudinėja, nes tie apgaudinėja jį. O kodėl draugai po to? Kiti jiems lygūs apgaudinėja dar labiau 😀 Na, jei ne tik versle, dar ir valdžioje, todėl ten dar gražiau 😀
Taigi man varguoliai ir turtuoliai yra visiškai atskiros kategorijos. Nesusiję 😀
Kažkada buvo pasirinkimas – būti brigadininku ir paskui aukštyn, ar likti proletaru. Likau varguoliu – tai ne pasiteisinimas, ne apgailestavimas ir ne džiugesys. Tai sąmoningai pasirinktas kelias 😀 😆
Scania – O darbuotojai su šviežiu diplomu ir 0 žinių už 3-4klt jau irgi užsimiršo? Krovikai po tiek pat irgi? Šitie irgi pasimiršo?
Aš nepakeisiu verslo veido. Ir nenoriu keisti. Kas mane pažįsta – man tavo minimų etikečių nelipdo. Mažu suspažinsim kada, ir tu nulipinsi :).
O varguoliai ir turtuoliai – taip, absoliučiai skirtingos lygos. Ir čia ne apie pinigus :).
O – va čia kalba 🙂 Negink verslo veido – tai neginamas dalykas 🙂
Beje, krovikai su 3-4 klt pinigų algos nepasimiršo 😀 Kaip gi pasimirš, jei tai kaip tik verslo generuojama laisvos rinkos idėja?! 😀
Beje, ta pamoka išmokta. Dabar darbdaviai, bent jau kaimuose, darbininkais ir algomis dalinasi susitarę. Joks varguolis, pasiuntęs vieną dvarponį – negaus darbo pas kitą 😀 Neišsigalvoju 😀
Taigi – kai nebandoma aiškinti, kad verslas yra gėris apskritai – tai ir man nėra kaip aiškinti, kur tas gėris nuves 😀 T.y. nuvedė 😆
Ne į temą. Ar varguolis, ar sėkmingas verslininkas – prieš lietuvišką banką visi lygūs 😐
Prieš skandinavišką banką visi varguoliai. Ir po banko – tuo labiau 😀
OOO jė! 😀
taip ir vargsta Lietuvos broliai ir seserys Skandinavijoje, atidavinėdami lietuviškas skolas skandinaviškiems bankams..
Skandinaviška lygybė? O juk ir verslininkai metę verslus ten dirba varguoliais. Kaip broliška! 😀
Tik bankas ir didžiausią gobšuolį ištiesins 😉
Bankas net kitą banką nuo gobšumo ištiesina. Jei tik pats nebūna taip patiesintas 😆
Džiugu už tuos metusius, ania 😉 .
Patikėk, ne. Tai nėra širdį džiuginantis vaizdas.
Nesu aš prieš verslininkus, esu prieš jų norą imti pasaulio gelbėtojų laurus.
Ir esu prieš jų antžmogių įvaizdį.
Nors gal net ne prieš – iš tikrųjų tai juk nesakau jiems, sakau saviems, kad perskaitę ar išgirdę skirtų pelus nuo grūdų.
Čia kaip kažkada kolega skundėsi dvarponio charakteriu – pakomentavom, kad mes darbe – tik 8 valandas su juo, o jis su savimi – visą gyvenimą, taigi jis yra gerokai labiau nubaustas savo charakteriu. Taigi tas kolega kur kas lengviau ir su sveika ironija jautėsi, žmogui net nuotaika gyvenime pasitaisė 😀
Man nekelia džiugesio bankrutavę. Nors ir negaila.
O vat dėl žmoniško verslo – džiugu 😀