Kaip gerai, kad karas yra toks baisus. Kitaip mes prie jo priprastume.
Generolas R.Li – pietiečių vadas Amerikiečių pilietiniame kare 1861-65
Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali
Rgp 9th, 2011 by grumlinas
Kaip gerai, kad karas yra toks baisus. Kitaip mes prie jo priprastume.
Generolas R.Li – pietiečių vadas Amerikiečių pilietiniame kare 1861-65
Dabar, panašu, Londonas pratinasi prie karo…
Pratinasi, kiek žinau iš dukros… 🙁
Baisumas visoks būna.
Vienoks, kai matai priešo ar savo vidurius. Kitoks, kai nuspaudi mygtuką, o apie rezultatus sužinai iš nuotraukų ir statistikos.
Kas baisiau?
Amerikontai kaip galėdami karą daro kuo galima nebaisesnį – karai kvėpuoja kondicionuotą orą, važinėjasi storai šarvuota technika ir turi melejoną pagalbinių mygtukų. Mygtuką paspaudei – trach tiktai ir gauni medalį. Kame čia karo baisumas?! 😀
Geriau matyti priešo, o ne savo vidurius turbūt… Kaip vienam senam anekdote sakoma, kario užduotis yra ne mirti už Tėvynę, o padaryti taip, kad priešo kareivis mirtų už savo Tėvynę 🙂
O apie nuotraukas ir statistiką- drįstu manyt, kad dauguma jau atbukę nuo informacijos srauto ir tai nebejaudina. Kol nepaliečia asmeniškai. Ko ir norėtųsi palinkėti „kairuoliams intelektualams“- kad patys savo kailiu išbandytų savo teorijas, nepainiodami kitų.
Visus tuos mygtukų spaudytojus reiktų pasiųsti į jų „veiklos“ vietas ant medžių užvyniotų vidurių pasižiūrėti…
Ne, tiesiog siųsti rizikuoti nuosavais viduriais, kad paskui pagalvotų, ar verta.
Ba svetimi yra svetimi…
Tai kad užsitriestų negyvai tie mygtukų ir pelių didvyriai