Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie drąsą ir pakantumą

Rgp 24th, 2011 by

Bežvelgiant į visa tai, kas verda aplinkui viešojoje erdvėje įvairiais aštriais klausimais, kilo suvokimas:
Mums reikia drąsos, kai esame mažuma. Mums reikia pakantumo, kai esame dauguma.

Posted in mintys

14 Responses to “Apie drąsą ir pakantumą”

  1. scania parašė:
    2011/08/24 10:32

    Cha 😀 😆 :mrgreen:
    Tai kad būdami dauguma – mes neturim drąsos 😆
    O mažuma neturi pakantumo 😆

  2. day parašė:
    2011/08/24 11:38

    Nėr teisybės.
    Ta mintis tinka visiems. Pvz: automobilių eisme tarp automobilių markių ir t.t.
    Ypač Kaune ir periferijoje. Pvz: BMW ir Sierra

  3. anarchistas parašė:
    2011/08/24 13:25

    Drasos nera. Yra baime. Kai viskas gerai – nera baimes. Pakantumas – meiles pasekme. Betkoks zmogaus orentavimas (tautiskumas, religija, partija) veda i konflikta. Mes ir jie…

  4. Gunas parašė:
    2011/08/24 13:38

    Iš minios negalima reikalauti protingų veiksmų, nes minia iš principo kvaila (žr. Le Boną

  5. day parašė:
    2011/08/24 13:59

    Kas žino, ar drąsoje ir pakantume yra tikros kultūros, kultūroje nėra veidmainiškumo?
    Kas yra nuoširdumas?

  6. anarchistas parašė:
    2011/08/25 02:19

    Nuosirdumas – aktyvaus proto vadovaujamas veiksmas. Objektyvi reakcija i situacija, be analizes, be isskaiciavimo.
    Kultura – plati savoka, serdis – visuomenes funkcionavimo sistema. Neteko girdeti, kad kultura buna „tikra“ ir „netikra“.
    Drasa – patologiska busena, arba baime, nustelbta didesne baime. Drasuoliu pavyzdziu daugybe, pvz: reciau pasaulio mastu minimas – Jozef Pilsudski.

  7. Gunas parašė:
    2011/08/26 09:22

    Kada antras kartas?

    • grumlinas parašė:
      2011/08/26 12:36

      Sanacija po 1926 gegužės perversmo – kai kairiųjų nujota šalis buvo atkurta. Panašiai buvo ir su Lietuva, tarp kitko