Silpni žmonės žiaurumą laiko savo stiprybės pasireiškimu
12 Responses to “Apie žiaurumą”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Na, ir kas gali paaiškinti- kas tas silpnas, kas tas stiprus žmogus?
Tai čia ir yra tas sunkiausias klausimas
Kas gali paaiškinti? Pats! 😀
Gal teisingiau būtų, kad menkystos paprastai bando savo „vertę“ kilstelėti žemindami kitus. Žiaurumas – tik vienas elementas iš to reikalo priemonių.
O, žodis „menkysta“ ko gero tikslesnis, nei mano „silpnas žmogus“
Jei yra didžiavyrių, tai atsvarai turi būti ir menkavyrių.
Nujooo, logiška 🙂
Atidžiau! Ne mažiau žiauru taip vadinti kitus žmones! 😉
Aiyjoooa, „menkysta“ turėtų būti bent jau „nepadidinto dydžio moralės“ ar panašiai 😀
Mes visada kabiname kitiems etiketes – ar pozityvias, ar negatyvias, bet kabiname. Priklausomai nuo to, kiek tas žmogus atitinka mūsų pačių susiformuotą vertybių sistemą.
Priesu nera – priesas tu pats. (Jiddu Krishnamurti)
Nesąmonė totali IMHO. Pirmiausia susitarkim dėl sąvokų – priešai yra vidiniai ir išoriniai.