Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie etiketes

Rgs 1st, 2011 by

Iš mano paties komentarų:
Mes visada kabiname kitiems etiketes – ar pozityvias, ar negatyvias, bet kabiname. Priklausomai nuo to, kiek tas žmogus atitinka mūsų pačių susiformuotą vertybių sistemą.

Posted in mintys

18 Responses to “Apie etiketes”

  1. scania parašė:
    2011/09/01 09:33

    Che, tada nutylėjau, tai dabar ne… 🙂
    Etiketes kabinam nepriklausomai nuo to atitinka ar ne mūsų vertybių sistemą. Etiketes klijuojam visiems, tik etiketes pasirenkam pagal savo nuožiūrą 🙂
    Etikečių klijavimas yra beveik instinktyvus – taip įaugęs į mus 😀

    • grumlinas parašė:
      2011/09/01 09:54

      Pala, pala… rašydamas „kiek tas žmogus atitinka mūsų pačių susiformuotą vertybių sistemą“ aš ir turėjau omenyje, KIEK tas žmogus atitinka mūsų pačių susiformuotą vertybių sistemą. Galbūt, jis netgi išeina į minusinių reikšmių sritį 😉

      • scania parašė:
        2011/09/01 11:56

        Na taip – tik manyčiau galima minties formuluotę kiek pagludinti, idant nekiltų neteisingo interpretavimo 🙂
        Man šis reikalas matosi labiau kaip skaliarinis dydis – nesvarbu, kokia etiketė – ar į minusą, ar į pliusą, svarbu, kad etiketė visada.
        Vektoriais nesvarbu – nes tik supintų situaciją, manytum, kad teigiama etiketė yra teigiamas dalykas 😀

        • grumlinas parašė:
          2011/09/01 12:33

          Be abejo, teigiama etiketė yra teigiamiau, negu neigiama 😉

          • scania parašė:
            2011/09/01 14:20

            Nedaugel skirtumo! Etiketės buvimas jau rodo, kad į tą asmenį dėmesio nebekreipsi – jei teigiamas sveikinsies, jei neigiamas – ne. Bet į jį atidžiai nebežiūrėsi, jau jis neberūpi 🙂

  2. Taškas parašė:
    2011/09/01 09:54

    Taigi, labai patogu, ypač politikoje – kaukš – tu raudonas, bu … raudonas.
    Sau – kaukš – tikras lietuvis. O kiti – jau netikri.
    Kaukšt- aš konservatorius, tai reiškia -tik mano meilė Tėvynei tikra. Kiti tai tik ir žiūri kam ją parduoti.
    Va, tų etikėčių dėka ir yra taip, kaip yra. Genialiai parašė Vytautas Ciniauskas:

    Mano tėvynė- širdis prie širdies,
    Mano valstybė- vagis ant vagies.

    • grumlinas parašė:
      2011/09/01 09:56

      Va tai ir yra esmė, kurios daugelis litovcų nesuvokia:
      Mano TĖVYNĖ – širdis prie širdies,
      Mano VALSTYBĖ – vagis ant vagies.

  3. Žavinta parašė:
    2011/09/01 10:30

    Taip, etiketes klijuojame. Kartais jas įvardindami garsiai, kartais tik mintyse, kartais žmogui už nugaros. Bet iš kitos pusės – mums jas irgi klijuoja. Ir dažniausiai pykstame kai sužinome jog mums „užklijavo“ ne tokią kokią mes įsivaizduojame. Bet juk kito žmogaus susiformuota vertybių sistema neatitinka mūsų pačių….

    • grumlinas parašė:
      2011/09/01 10:36

      Va būtent – etiketės klijuojamos pastoviai. Ir mes jas klijuojame, ir mums jas klijuoja. Tiesiog taip sukonstruotas žmogaus požiūris į aplinkinius, kad supaprastinti savo santykį su pasauliu

      • scania parašė:
        2011/09/01 12:01

        Nugi betgi etiketes galima net visai patogiai naudoti – pvz, pamatei, kad su žmogum šiaip ar taip nebendrausi nuoširdžiai – taukšt etiketę „geras, bet neįdomus“ – ir nuo tos sekundės tas žmogus jau neatims nė sekundės laiko galvojant apie jį 😀
        Tik artimam žmogui užkabinus etiketę visada apsišaunam – kam gi atitverti siena jį nuo savęs?

        • grumlinas parašė:
          2011/09/01 12:33

          Artimam žmogui uždedama etiketė „artimas žmogus“ 😉

          • scania parašė:
            2011/09/01 14:18

            Etiketė – tai kai uždedi nustatytą rūšies pavadinimą, tas pavadinimas leidžia negalvojant parinkti elgesį su ta rūšimi.
            O „artimas žmogus“ yra ne etiketė, o kategorija.
            Etiketė – tai tarsi šablono numeris, kad galėtum greičiau rasti ir negalvodamas naudoti arba vengti 🙂 Uždėjus etiketę ant „artimo žmogaus“ jau nebematai jo…

  4. vdooo parašė:
    2011/09/02 01:13

    Gerai, jei tik taip. Būna, kad etiketes ir perklijuojame, ir užklijuojame ant viršaus, ir kitas pasiskolinam užklijuoti, ir jos sukimba viena su kita, ir po to sunku atskirti, ir remiantis senosiomis(negaliojančiomis) etiketėmis pridedam naujas, ir visa tai niekur neveda, ir jaučiamės nesuprasti todėl nelaimingi, nes po etiketėmis nebepastebim pačios „prekės esmės“ kuri iš tikrųjų turėtų džiugnti. 🙂

    • grumlinas parašė:
      2011/09/02 09:47

      Etikečių „kopūstizacija“ 😉

    • scania parašė:
      2011/09/02 10:21

      Jau po viena etikete nebesimato prekės esmės. Nes – jei jau parašyta, kas čia yra, kas gi žiūrės ar tikrai, ar nepasikeitė, ar nepaaugo ar nepagražėjo? Etiketė – yra galutinis sprendimas 🙂

  5. Yo! parašė:
    2011/09/02 11:00

    Ša, gerasis senuk 😉 (čia dedei Grumlinui)