Iš mano paties pazaunijimų apie rašinėjimus
1. Hmmm… kažkaip tos statistikos man neįtakoja mano paties puslapio nei rašymo tematikos, nei kiekio. Tiesiog žmogus rašai tsakant dėl dūšios/iš dūšios, ir ne taip svarbu, ar tavo kūrybą pamatys (o gal net ir perskaitys) keli giminės beigi pažįstami, ar nemaža krūva internautų – juk ne IŠ TO gyveni (bet gyveni turputį ir DĖL TO 😉 Turbūt svarbiausia, kad tavo kūryba išreikštų momentinį dvasios poreikį išsilieti šauksmu Intyrneto tyruose. A?
2. O dėl nesąmonių – iš to, kas nuolat be perstojo atkakliai gimsta Intyrnete, didžioji dalis yra grafomanija ir pornografija, tad ir mūsų kuriamos „nesąmonės“ a priori nėra nei kažkas blogo/smerktino, nei kažkas gero/pagirtino, nei apskritai yra KAŽKAS 😉 Bent jau taip aš traktuoju tai, ką „kuriu“ – tiesiog bovijimasis „nesąmonėmis“, kurios pralekia meteoru, nepalikdamos kažkokių ypatingų pėdsakų – nesu anei koks Vaižgantas, anei koks Valatka, kad kažką šviesčiau ar auklėčiau.
Tiesiog žodžių/vaizdų tryda tsakant, sorry už išsireiškimą.
O šiaip tai įdomiai samprotaujasi apie nieką, generuojant niekinį (beveik) kontentą 😀
Apie niekinį kontentą
Lie 21st, 2008 by grumlinas
Būdas rasti bičiulių 🙂
😉
Tsakant, iš tonų perdirbtos niekinio kontento rūdos mes išlydome kruopelę žmogiško bendravimo? Neefektyvu? Be abejo. Tačiau ir SVARBU, ir BŪTINA. Mums patiems dėl mūsų pačių.
Pagalvojau dar – o kiek gi procentų pokalbių realiam gyvenime yra kažko verti? Turbūt irgi ne itin gausiai 😀
Per Discovery ar national Geographic skaičiavo, kiek užtrunkame darydami vienus ar kitus pastovius veiksmus. Pasirodo, mums telieka savo pačių naudai gyventi 20% gyvenimo…