Jei turi priešų – viskas tvarkoje. Tai tiesiog reiškia, kad kažką darai teisingai.
29 Responses to “Apie priešus”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Geras.
Išimtis, patvirtinanti šią regulą – Lietuva. Deja.
O kodėl gi išimtis?
aha, yra vienas ne visada man draugiškas tipas, kartais šmėkšteli veidrodyje 🙂
Duok liūlin, jei dar pasirodys 😉
Kadangi šioje Visatos dalyje mes esame laikini „gyventojai“, tai kiekvienas iš mūsų turime atlikti kažkokią tai misiją, apie kurią mes ne ne visada nutuokiame.
Taigi, priešus ir nedraugus arba šiaip kitaip mąstančius REIKIA traktuoti kaip mokytojus, kurie turi pakreipti Jus kitaip elgtis ar mąstyti…
Tuo pat metu mes būname mokytojais kitiems…
Sudėtinga ir mokytis, ir mokyti…
Kodėl vaikai nenori į mokyklą? Nes nenori mokytis! 🙂
Kodėl suaugę žmonės turi priešų?
Nes bando mokyti 😉
tpfu, tpfu tpfu, tikiuos ne aš 🙂
Visgi čia labai plonas puikus kalambūtas! Taip išeitų, jei „bandai mokyti“, vadinasi „turi priešų“, vadinasi „darai teisingai“ Bet kad tas „bandyti“ suponuoja „nesėkmę“ mokytojo, nes mokinys nemokus! Kaip taip gali būti, nes kita sąlyga tai: „darai teisingai“?
Teisinga g.b. tik perkeltine prasme: realus mokytojas yra ne tas, kuris mokina, o tas – kurį mokina. Vadinasi akivaizdūs mokyotojo-mokinio vaidmenys realiai apsikeičia vietomis ir tuo mokiniu tampa tas „bandantis mokinti“, kuris „turi priešų“, kuris „daro teisingai“… Toliau..
Dar gražiau. Hipotetinis „priešas“ tada yra tas, kurį mokina – „mokinukas“- bet dėl susikeitusių vaidmenų tapęs realiuoju mokytoju.
Iš čia sektų keletas įdomių išvadų:
Pirmoji pakantumo ir tolerancijos. Mokiniui („bandantis mokinti“) leidžiama klysti ir netgi privalu! Prastas mokinys, kuris neklysta 🙂
Antroji. Mokytis – tai „daryti teisingai“!!
Trečioji pikantiška išvada. Koncepcija mokytojas=priešas tikrai gaji mokinių tarpe 😀
Ir apibendrinus. Jei yra priešų, tai tik todėl, kad kažkas liko nesuprasta ir neišmokta – ne priešui reikia mokytis.
P.s. Tikrai buvau pasižadėjęs naktim neberašinėt, tad didelis sori, jei tik aš vienas tesuprantu tai, ką čia papostinau 😀
mjooo… kai aš šįryt post-migrenine (nekenčiu orų permainų!) galva skaitau ir bandau suprasti, su siaubu suvokiu, kad tai tikrai įdomios mintys, bet pakolkas nesusidėliojo į supratimo lentynėles 😉
Visgi šioje visatos dalyje reikia nepamiršti išlaikyti priešų ir draugų santykį 50/50. Disbalansas negerai.
Hmm, taisyklė gražiai skamba, bet taikytina tik tam tikrais atvejais.
Nes, tarkim, naciai, tai turėjo priešų – ir galų gale matosi, kad darė neteisingai.
Turbūt šis posakis tinka paguodai; nes įgyti priešų tam, kad gautumei teisingumo patvirtinimą? 😀
Nzn, čia jau filosofijos prasideda 😉
Nea, tiesiog posakis gražus, ir tiek 🙂 Kur čia filosofija?
O šitie patys žodžiai mafijozo lūpose reikštų tą patį?! 😀
Jei maniako priešai – visi absoliučiai – tai jis teisingai daro?! 😀
Tiesiog daug protingų žmonių yra pasakę daug gražių posakių, ir jų posakius vertint reikia ne pagal teisingumą, o pagal gražumą 😀
Tautosakoje pilna posakių, kurie reiškia tik paguodą užsigavus. Tokią pseudo teisybę verkiančio nuraminimui 🙂
Šis apie priešus – irgi manau toks, gražus, bet neteisingas. Arba teisingas, bet tik iš dalies. Arba tik kai kam taikant 🙂
Nu nors gražus 😉
Aha gražus, bet gali būti ir teisingas – jei pasakyti jį kokiam žmogui, kurį pažįsti ir tik tam tikroje situacijoj 😉
P.S. Man vis kyla noras kautis su tais gražiais pasakymais, jei kokia įžymybė pasakė kokį vėją – tuoj visi alpsta kokia tiesa ant pagaliuko! 😀
Tik sąmojo trūksta man… 😆
Nerimsti? 😉
Aha 😀 Suprantu jau, kad kaip ir amžius nurimti, ale gi va matai nu visgi dar kaip ir ne tas galvoj… 😀
Nes ir šiaip jau esu aaabsaliūčiai ramus palyginus su jaunomis dienomis 🙂 Kur jau dagiau benurimti?!
„Kažką“ darai teisingai – nereiškia, kad „viską“. 😀
Įdomus kabliukas, bet į filosofijas nesileisiu – sveikata ne ta…
užuojauta dėl sveikatos 🙁
iš-po-vakar ar iš-po-rimtųjų?
Iš po vėjų. Nei tai supūtė, nei tai bacila kokia – akys raudonos, galva plyšta, marmūzė sutinus… Smiaugenys kažkokiam kosmose plūduriuoja – kur jau čia beprifilosofuosi…
užuojauta dar kartą – snarglisimus vulgaris užknisantis dalykas 🙁
herbata ir poilsius visų pirma
Ačius, ale kad ne snarglissimus – su tuo viskas aišku, žinau, kaip kovot. O čia balažin kas prikibo, gal kokia išklišus influenza, ar kokis biesas…
Nu bet herbata ir stora vilnonė antklodė bet kokiu atveju pirms vaists. 🙂
Labai teisingas posakis, labai laiku ir labai vietoje. Labai norisi užsirašyt kaip šūkį.
Prašom, bile tiko 🙂
-> scania – svarbu, kad būtų vidinė harmonija. nepriklausomai nuo teisingo/neteisingo darymo ar priešų buvimo/nebuvimo 😉
Kam siekti vidinės harmonijos? 😉
Ar ne geriau siekti harmonijos su aplinka? Kai su pasauliu sutarsi – ir viduje bus gerai 🙂
Nes – kaip gauti harmoniją viduje, jei taviškis pasaulis tave tarp kūjo ir priekalo pasidėjęs? 😀
vidinė emigracija labai padeda nuo kūjo/priekalo 😉
-> Njaa – tikiuosi, virtualių gėlių ant virtualaus kapelio dėt nereiks? 😉