Įrašas G+, bet gal vertas ir didesnės viešumos
Perskaičiau tokią gana įdomią diskusiją apie rusišką blatniakų muziką.
Tiesą pasakius, ta rusiška blatniakų šūdmuzikė man jokio kito jausmo, išskyrus pasišlykštėjimą ir VEU, nekelia, o ir laiko jos klausytis gaila, tai nelabai aš ir įskirtau į tą „mIAną“. Sudomino kas kita – pati diskusija, jos tonas ir posūkiai. Iš esmės, požiūris į skonį, į tai, kas yra gera ir kas yra bloga. Ir nepakantumas tiems, kas mAno kitaip. Ir labai savotiška stebėti tai, kaip dėl kažkokio šūdniekio ginčijasi žmonės, kurie daugeliu kitų atvejų tikrai rastų bendrą kalbą.
Internetuose sėdžiu nuo kokių 1995ųjų, ir per tą laiką, dalyvaudamas aibėje visokių temų diskusijų, suvokiau iš esmės viena – nieko neperauklėsi. Ta prasme, galima niautis kiek nori, tačiau tai nieko iš esmės nepakeis, o epitetai/siuntinėjimas yra beprasmiški ir tik didina negatyvo kiekį mūsų viduje.
Galbūt visų geriausia pradėti nuo savęs, tad galiu pasakyti, kad mano skonis (ir požiūris į įvairius dalykus) laiko bėgyje kinta: kažkada smagiai žiūrėjau rusiškus filmus, šiandien jų visiškai nepasigendu; kažkada nemėgau kotletų su padažu, šiandien tai valgau su malonumu; kažkada skaičiau visą literatūrą, kuri pakliūdavo į rankas, šiandien labai renkuosi tai, ką vertėtų perskaityti; kažkada smagiai gėriau saldų Kagorą, šiandien net nupurto… Viskas mumyse kinta, tačiau vienas dalykas lieka absoliučiai pastovus – mūsų skonis mums yra vienintelis teisingas, kokie bebūtume pakantūs kitiems Ir taip yra su mumis visais, tad beprasmiška bandyti perauklėti kitus pagal savo pasaulio supratimą. Mes galime išdėstyti savo supratimą apie vienus ar kitus dalykus, tačiau internet-kovos su nepriimančiais mūsų deklaruojamų tiesų yra tuščias grajus. Nors aš pats kažkadaise irgi koviausi kaip koks liūtas, kad kiti suvoktų, kokie jie neteisūs… O šiandien tam tiesiog netgi gaila laiko, nes to negatyvizmo ir taip pilna internetuose… O aibė pozityvių dalykų taip ir lieka nenuveikti…
Tad kažkaip perėjau prie pakantumo kitiems. Tai ne konformizmas, o greičiau suvokimas, kad beprasmiški ginčai yra beprasmiški, kad ir kaip tai keistai beskambėtų. Aišku, kai kada ir aš iššoku pasiniauti, kai mane sunervyja/papiktina , bet tai gal greičiau refleksas, nei sąmoningas veiksmas. Kategoriškumas niekad nieko neatvertė į „tikrąjį tikėjimą“ – tam užtenka pasižiūrėti į tokio tipo diskusijas. O šūdo mėtymas ant ventiliatoriaus yra pavojingas abiem besiginčijančioms pusėms
Hmmm, ir ką aš norėjau pasakyti šita visa litanija? Tikrai ne peace, o gal greičiau tai, kad vertėtų ieškoti to, kas mus vienija, o ne to, kas mus skiria…
Hmmm, galima ieškoti įdomių minčių, gražių pasakymų ir šmaikščių komentarų. Kam ieškoti kas vienija – jei nėra noro su ta asaba vienytis?!
na, aš turėjau omenyje, kad tas noras yra. o jei jo nėra – tiesiog dedi storą ignorą ir tiek, vietoje tuščių ginčų
Che, aš tik bandžiau tuščiai pasiginčyti…

O mane, ko gero, labiau erzina visiškas sąmojo nebuvimas. Paisto kokias tai lozungais, svetimom mintim, arba kokią beskonybę įprastai vulgarią…
Tokie nors į temą pataikytų – vis ne taip kliūtų
yra sąmojus, yra chamiškumas…
aš irgi sąmojų mėgstu, tik nevirškinu, kai prasideda asmeniškumų aiškinimas
Tai va! Brač proto neturi atsakymui suregzti – tai asmeniškumais drabstosi! Su tokiu bendraujant neverta ieškoti, kas vienija… Reikia ieškoti, kas išštišina
Kaip atsvaras tokiems man visada norisi pagirti kitus. Tik nedrįstu – bijau, kad ko nors nepaminėsiu…
Man diskusija internete – tai yra įdomių žmonių ieškojimas, bendraminčių. Kurie maždaug panašų sąmojį vertina.

O visi kiti – kaip ir visur, 100 000 mieste gyveni – bet tikrų draugų tik keli; o visa kita?
Taigi neverta ieškoti vienybės, dar labiau neverta ieškoti skirtumų! Verta tik įsiklausyti, kad nepražiopsoti minties ar žmogaus
va-va – „Man diskusija internete – tai yra įdomių žmonių ieškojimas, bendraminčių“
Nemoku ginčytis protingai :/
Bet jei diskusijoje atsiranda vienas kvailys, kitas idijotas, vienas malalietka, sekantis PRščikas, penktas kaimietis, dar alkašas, tai kas pats toks būsi?
Tiesiog paprastas normalus kryžiuotis?
priklauso nuo to, kam priklauso diskusija
jei tau – tada turi ban-pulemiotą tiems pridurkams iššaudyti… jei ne – tepk slides iš durnių laivo 
Prašyčiau nesikuklinti
Tamsta, Vdooo, turite gerą akį ir laisvą mąstymą ir gerą jumoro jausmą. O jei jau nemokate ginčytis protingai – na ką gi, kiekvienas ieško savo stiliaus 
kchrm, kchrm, dėkui
malonu girdėti iš ne mažesnio aštriaminčio! 
Nu vat apturėjau įdomų intervą su Olegu Lapinu (bus artiiausiame NK), ir jis pasakė – internetai ir visokie jų ginčai yra ne tam, kad kažką atvesti į protą, o tiesiog kad parodyti save, nes visi mes ekshibicionistai
True story.
va būtent – internet-ekshibicionistai