Feed on
Posts
Comments
«
»

Kaip teisingai mankštintis?

Rgs 23rd, 2011 by

Po kelio menisko operacijos lankau gydomąją mankštą. Per porą savaičių pasikeitė jau trečia tų mankštų… hmmm… vadinkim ją vedėja. Šiaip viskas čiki, bet kiekviena iš vedėjų turi visiškai skirtingą mankštinimo programą tai pačiai problemai 😉 Tai va ir mąstau – ar čia taip greitai mankštos mokslas evoliucionuoja, ar bile kokia mankšta man tinka? 😉

Posted in Įdomu

14 Responses to “Kaip teisingai mankštintis?”

  1. Njaa parašė:
    2011/09/23 09:59

    Manau, jos tiesiog neturi žalio supratimo, kokios mankštos tau reikia, tai vat daba varo visas iš eilės ir žiūri, kas suveiks. Bandomasis kralikas 😀

    • grumlinas parašė:
      2011/09/23 10:02

      na, viena iš jų po tokių pat kelio meniskų operacijų, tai man jos variantas labiausiai ir tiko 🙂

  2. scania parašė:
    2011/09/23 12:07

    Dviratis ir pritūpimai?

    • grumlinas parašė:
      2011/09/23 12:56

      nei tas, nei anas – visokie kojų kilnojimai ir lenkiojimai, maksimum įtūpsčiai. tūpti ir klauptis dar minimum porą savaičių ni-ni

  3. Nauticalis parašė:
    2011/09/23 12:40

    Čia vadinasi “nemokama medicina“: ką gavai – tuo ir džiaukis.

    Jei ji būtų mokama, tada mokėtum dar už tai, kad galėtum džiaugtis tuo, ką gauni… 😉

  4. Cybersig parašė:
    2011/09/23 14:37

    Motina prieš ir po žarnyno operacijos lankė chigong mankštą. Tai labai greitai atsigavo ir sveiko. Gydytoja pagal ligą skiria pratimus. Sako, kad galima pratimus pritaikyti visiems.

  5. xminde parašė:
    2011/09/23 23:00

    Vieno „vaisto“ nebūna – visada reikia komplekso priemonių, tai ir pačiam – taikomas arba „taikomas“ kompleksinis gydymas. Jei dar ir ketvirta pasikeistų ir dar juodaodė :D…

  6. Viltė parašė:
    2011/09/24 11:35

    Labas rytas :). Pažįstama situacija. Ir pirmiausia – linkiu pasveikti :). Ne greičiau, o sėkmingai 🙂 .

    Po kojos operacijos praėjau tą patį kelią, ir supratau, kad viskas priklauso nuo to, kiek pats žmogus daro, kaip rašote – nuo saviveiklos. Svarbiausia (kaip aš supratau) – nuosekliai, po truputį didinti judesių amplitudę ir apkrovas, stengtis teisingai (nešlubuojant) vaikščioti, ir viskas bus gerai 🙂 . Daugiausiai bėdų būna dėl skubėjimo – norisi greitai atstatyti judesius, dėl to esu pasitempusi po operacijos sausgyslę.., tai dabar jau neskubu ;).

    Ir dar pritarsiu, kad geriausiai pataria ir supranta tas, kuris pats praėjo panašų kelią. Kitiems gali atrodyti, kad viskas daug paprasčiau. Aš taip pat padariau išvadą, kad išorinė pagalba labai svarbi, bet sveikimo procesas – mano pačios valioje.

    Todėl labai gerai jus suprantu ir linkiu sėkmingai pasveikti :).

    • grumlinas parašė:
      2011/09/24 11:41

      Ačiū už linkėjimus 🙂
      Dėl nešlubčiojimo vaikštant – jooo, šitą ypač akcentavo, tad stengiuosi 😉
      O kitkas – žinau, kad reiks laiko, o persistengimas iškart matosi ir reikia ledo ant kojos ir nuskausminamųjų vidun 😉

  7. Viltė parašė:
    2011/09/24 11:51

    Palinkėsiu dar ir kantrybės – man jos trūko (ir kartais tebetrūksta), nes laiko atstatymui tikrai reikia nemažai 🙂 ..

    Jau beveik pusmetį vaikštau be ramentų, atraminės lazdos atsisakiau, tai gerai vaikštau tik lėtai, kai tik paskubu, tuoj skausmas sustabdo. Hm.. tai ir pagalvoju, pats gyvenimas moko skubėti lėtai 🙂 . Labai jau greita buvau prieš traumą 🙂 .

    • grumlinas parašė:
      2011/09/24 16:53

      tai mane perspėjo – pusmetis kaip minimum, metai iki normalios būklės. man praėjom tik 4 savaitės… 😉