Jeigu sugebi teisingai suformuluoti klausimą – atsakymas aiškus. Jeigu…
20 Responses to “Apie atsakymus”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Pas mus „fronte“ populiarus pasakymas: „Tam, kad gautum teisingą atsakymą, reikia teisingai paklausti…“
va-va – kuo teisingiau formuluoji klausimą, tuo labiau aiškėja atsakymas
Čia iš tos temos apie atsakymą 42? 😀
nea, šitas įrašas buvo padėtas į automatinę eilę jau senokai 😉 ale pačiu laiku išlipo 😀
Tas „atsakymas yra 42“ tai iš Duglaso Adamso knygos ir filmo „Kelionės autostopu po galaktiką gidas“ (Hitchhiker’s guide to the galaxy).
Hiperprotingos subdimensinės būtybės sukūrė patį galingiausią superkompiuterį Visatoje, kuriam davė užduotį išskaičiuoti ir pateikti atsakymą į klausimą: dėl Visatos, gyvybės ir apskritai. Kompiuteris po 7,5 milijonų metų darbo pateikė atsakymą, kuris buvo lygus tiksliai 42 🙂
O kadangi niekas nesuprato ką reiškia toks atsakymas, tai buvo sukurtas kitas, dar didesnis superkompiuteris, kuris turėjo išskaičiuoti klausimą, kuriam jau yra pateiktas atsakymas lygus 42. Kompiuterio programa turėjo veikti 10 mln. metų, o pats kompiuteris buvo pavadintas Žemė. Deja klausimo į atsakymą nebuvo spėta gauti, nes Žemę reikėjo susprogdinti tiesiant hipererdvinį greitkelį per Saulės sistemą.
Tat tokia kalambūriška trumpa istorija be filosofijų apie pasaulio sukūrimą ir apie skaičių 42 🙂
tai tą „problemą 42“ scania pas save irgi jau išaiškino, bo klausimas buvo įdomus.
Ką aš ten paaiškinau, tiesiog nuorodą pas anglicką tekstą; o Vdooo viską išdėstė lietuviškai 🙂
Beje, o kaip knygoj tas klausimas formuluojamas?
Linksmiausia: The Ultimate Question itself is unknown. 😀
http://en.wikipedia.org/wiki/Phrases_from_The_Hitchhiker's_Guide_to_the_Galaxy#Answer_to_the_Ultimate_Question_of_Life.2C_the_Universe.2C_and_Everything_.2842.29
Kažkuriame knygos tęsinyje yra daugiau išsiplėsta apie svarbiausio klausimo paieškas į turimą atsakymą.
„Kadangi ilgai nepavyko rasti svarbiausio klausimo į atsakymą dėl gyvybės, Visatos ir apskritai, atsirado teigiančių, kad tokio klausimo iš viso neįmanoma atrasti, nes jis neegzistuoja. Kiti mokslininkai ėmė teigti, kad svarbiausias klausimas ir atsakymas negali vienu metu egzistuoti mūsų žinomoje Visatoje nesukeldami fatališkų padarinių. T.y. galima žinoti arba klausimą į atsakymą, bet be atsakymo, arba tik atsakymą. Dalis tų mokslininkų išvedė teoriją, jog kiekvieną sykį, kai sužinomas klausimas į šį atsakymą, arba atsakoma į svarbiausią klausimą šiuo atsakymu, VIsata kaip mat pavirsta į naują neaiškų ir keistą darinį, veikiamą nesuprantamų dėsnių ir ryšių taip paslėpdama ir atsakymą ir klausimą. Atsirado netgi teigiančių, kad taip jau yra nutikę anksčiau. Ir ne sykį! 😀
o ar pačiam neatrodo, kad 2012 metais gali būti atrastas atsakymas į nežinomą klausimą ir Visata susivartalios? na, lengvesniu atveju būtent 2012 metais per Žemę nuties suplanuotą trans-visatinę hipermagistralę,
Gal esu kiek indiferentiškas MMXII, todėl ne, neatrodo. 😀 Duglaso Adamso žodžiais tariant „Visatoje nuolat vyksta keisti ir nepaaiškinami dalykai“, todėl „Geriausia atitraukti protą nuo jų ir užsiimti kažkuo naudingu“.
Seniai bebuvau svečiuose 🙂
O apskritai Duglas Adamsas tiesiog hiperbolizuoja ironiją tuo, kuo retkarčiais užsiima „populiarusis“ mokslas hipotezėmis apie tai, ko negali pačiupinėti 🙂
-> vdooo – aha, „užsiimti kažkuo naudingu“. pvz, vesti blog’ą 😉
Čia tai – geras. Nuoširdžiai 😀
Ne į temą apskritai. Bet kad weblog’ui reikia turėti nemažai gerų minčių, pusės kurių pavyktų nepamiršti kitą minutę, pusę nepamirštų minčių bent jau būtų galima užrašyti, pusei užrašytų minčių galiotų sveikas protas ir nuovoka, pusė užsirašytų minčių gerai skambėtų lietuviškai, pusė lietuviškai užrašytų minčių išliktų įdomios, pusė įdomiųjų – aktualios kitiems…..tad ar ne paprasčiau tiesiog ištekėti už bloggerės? 😀
… štai ir pilnai protinga mintis, be jokių pusių!
Tiksliau, su pusėmis, dar tiksliau – su antra puse. Kuri gal iš tikro yra pirma…
Na, vienžo, kažkaip, bet gerai 😀 😆
nu tai pas bloggerę rašyk sučiuptas už sparnelių giliamintes 😉
a propos – o koks bloggerės e-adresas? 😉
Atsakau į neatsakytą klausimą. Aišku, malonu ten dėl blog’o ir šį savaitgalį turėjau gilių apsvarstymų, ruošiaus netgi klausti kur patogiausia talpinti.. Žo.
Bandžiau juokauti, nes bloggerė edreso neturi, net pačiam facebooke nerastume. Neseniai gavo laišką įprastu paštu, kuriame Cukerbergas* asmeniškai prašė pagaliau prisijungti prie plačios facebook bendruomenės 😀
Tokios tokelės.
*-visa kita yra tiesa 🙂
nuva, nužudei viltį… 😉
Cha, kodėl gi čia tos vilties nebėra?! 😀
Na, šiandien nėra edreso, ryt bus hostingas… 😉
Cukerbergas neįkalbino – nu ir koks gi jau jis autoritetas? Taigi vilties yra 😀
-> scania – 😉