Jie mums neišdavė KGB pulkininko, o mes pastatėme paminklą austrui Vermachto puskarininkui Anton Schmidt, kuris 1941-42 metais išgelbėjo šimtus žydų iš Vilniaus geto ir užtai buvo sušaudytas nacių.
Galbūt svarbiausia yra tiesiog daryti tai, KĄ REIKIA DARYTI, o ne putoti iš pykčio?
