Feed on
Posts
Comments
«
»

Tarptautinio bendravimo kalba

Spa 27th, 2011 by

Praėjusi savaitė man buvo lenkų kalbos savaitė. Atvažiavo profesijos kolega, beveik draugas, iš Vokietijos, pasirašėme darbų kontraktą – jie duoda, mes dirbam, – paskui kapitalistinio bendradarbiavimo sutartį, kad galėtume kartu eiti į konkursą. Kauną parodžiau, Užtrakį, Trakus, bo jau trečią kartą Lietuvoje, o matęs tik Wilno oro uostą bei kelią Vilnius-Kaunas-Vilnius 😀
Paklausite, o prie ko čia ta lenkų kalba? Taip jau tam Klausui gavosi gyvenime, kad Rytų vokietis baigė Krokuvos universitetą ir lenkiškai šneka geriau, nei kitomis užusienio kalbomis. Na o man buvo proga gyvai lenkiškai pašnekėti tiek darbinėmis, tiek pramoginėmis temomis. Dar kartą įsitikinau, kad mokėti neblogai skaityti ir suprasti užsienio kalbą dar nereiškia mokėti ja kalbėti – vistik gyvas bendravimas reikalauja, kad žodžiai kristų galvon kaip grūšios nuo medžių, o kai kada gaunasi aršus tų medžių purtymas 😉
Na bet susišnekėjome. Lietuvis ir vokietis lenkiškai. Mjooo… 😉

Posted in kasdienybės, keistenybės

19 Responses to “Tarptautinio bendravimo kalba”

  1. fanta parašė:
    2011/10/27 11:58

    Lenkai yra per vidurį tarp Lietuvos ir Vokiečių, taip kad viskas teisinga. Lygybė išlaikyta, bendravote neutralioj teritorijoj, abiems vienodos sąlygos.

  2. Giedrė parašė:
    2011/10/27 13:57

    Et… norėčiau ir aš mokėti kalbėti lenkiškai.
    Turiu vilties, kad kada nors pavyks pramokti, nes dabar, kai gyvenu Vilniuje, vis tenka girdėti, kaip tarpusavyje kalbasi lenkės kaimynėlės. Žiūrėk, dar keleri metai praeis, ir žinosiu lenkiškai daugiau, nei „wszystko w porządku“, „tak“, „dziękuję“ ir „dzień dobry“.

    • grumlinas parašė:
      2011/10/27 14:11

      mano asmeninis receptas – skaityti ir klausytis 😉
      pradėjau… ėėė… eee… kokioje 5-6 klasėje (čia maždaug 1971-72) skaityti vaikiškus žurnaliukus tipo Mis ar Plomyczek, paskui perėjau prie biškį rimtesnių tipo Przyjazn, Perpsektywy ir Przekroj, paskui fantastika lenkų kalba iš bukinistinio knygyno prie Salomėjkės. o klausymasis buvo visą vasarą Lato z radiem, tokia faina laida.
      Rezultate mokėjau skaityti ir viską supratau, bet pirmą kartą prabilau lenkškai bene 2000aisiais

    • Voldemaras parašė:
      2011/10/27 19:50

      Vilniuje Jūs galite išmokti tik… TUTEIŠŲ , o ne lenkų kalbą, -„bo puidzem aplinkui, bo tutaj šlapia…“

      • Taškas parašė:
        2011/10/27 20:19

        Tipiška, neaštru, bet miela kremliniams. Būtent už tą ir moka Gintarėliui S.

    • Tomas parašė:
      2011/10/28 11:06

      Vilniuje daug pravarčiau mokėti rusų kalbą, taip gali einant vakare parkeliu ar pan išvengti chuliganizmo…

      • Giedrė parašė:
        2011/10/28 11:34

        Tomai, rusų kalbą moku puikiai, nes mokiausi ją mokykloje, be to, esu iš Klaipėdos, kur rusakalbių buvo daug ir kieme neretai žaisdavau su jų vaikais.
        Voldemarai, žinau, kad Vilniuje lenkai kalba kitaip, negu Lenkijoje (rusai, beje, irgi). Tačiau kol kas pasirinkimo nėra.
        Pritariu Grumlinui, kad geriausiai kalbos mokytis praktiškai. Gal išties pradėti kažką lenkiškai paskaitinėti?

        • grumlinas parašė:
          2011/10/28 11:44

          išties pradėk paskaitinėti 😉
          ką dar labai rekomenduoju, jei vairuoji – turėti awto CD su lenkiškų dainų įrašais, bet kad būtų aiškus terimas ir nesudėtingi tekstai. pvz, koks Andrzej Rybinski, Czerwone Gitary etc. rok-popas, bet labai padeda pagauti kalbos struktūrą ir padidinti žodžių atsargą.
          be abejo, internetuose galima rasti ir „nemokamų“ lenkų kalbos vadovėlių
          dar vienas svarbus dalykas, kurį aš taikiau kažkada atkurdamas savo primirštas anglų kalbos žinias – galvoti ir reikšti mintis ta kalba. pvz, važiuoji ir matai, kad šuvas bėga per gatvę. pabandyk tai pasakyti lenkiškai. trūksta žodžių – grįžus namo, susirandi tūkstamus žodžius ir išmoksti

  3. sulerin parašė:
    2011/10/27 21:16

    Taip, tik skaitant sunkiai pasiekti to, kad žodžiai kristų galvon kaip grūšios. Deja, mano situacija būtent tokia, ir su lenkų, ir su lietuvių kalba.

  4. osia parašė:
    2011/10/28 09:12

    Mano irgi patirtis panaši: gyvenant Lietuvos šiaurės rytuose gyvai lenkiškai išgirsti šansų nebuvo, tai be abejo lato z radiem, to radio kerovcev, žurnalai svet motoru, sport buvo pagrindiniai mokytojai, todėl nesu visai žalias šioj kalboj. Bet jau gyvai kalbėti tai nelabai išeina. Bepigu pietiečiams (tv polonia), vilniečiams čia:)

    • grumlinas parašė:
      2011/10/28 09:21

      yep, gyvas kalbėjimas įmanomas tik tam tikroje aplinkoje, o ir turi būti nuolatinis bendravimas – pvz, prabilus rusiškai, dabar tenka „įsibėgėti“ keliolika minučių, kol smegenai susistyguopja 😀 o juk kadaise beveik visas tarnybinis bendravimas buvo tik rusiškai

    • Tomas parašė:
      2011/10/28 11:07

      tai gal kaimynai būsim 🙂 aš irgi ir šiaurės rytų…

      • scania parašė:
        2011/10/28 12:49

        Šiaurės rytai – ir man tinka gyvenimo vietai apibūdinti 😀

        • osia parašė:
          2011/10/28 13:20

          Ašiai iš tikros aukštaičių sostinės – Utenos:)
          O dėl rusų kalbos vėlgi teisingas pastebėjimas – po tam tikro laiko labai sunku persijungti, ir žodžių daug pasirodo primiršta.

          • scania parašė:
            2011/10/28 14:47

            Kažkada rusiškai kalbėjau be akcento, rašiau be klaidų ir net galvojau rusiškai. Ir skaitau rusiškai. Ir kas iš to? Kai reikia ką pasakyti – kaip šuo, suprantu, bet pasakyti… 😀 😆

  5. Tomas parašė:
    2011/10/28 11:07

    Tikėjausi kažko neigiamo apie lankus ir jų kalbą, deja 🙂

    • grumlinas parašė:
      2011/10/28 11:38

      figuški 😛 😉
      šiaip lenkų kalbą mokėti labai pravartu, ypač mūsų kasmetinėse kelionėse po Lenkiją, o ir informacijos lenkiškuose internetuose yra įdomios
      aš asmeniškai lenkams labai dėkingas už jaunystės laikais perskaitytas krūvas fantastikos ir karinio-istorinio-politinio skaitalo
      o ir šiuo metu Kibiruxe sukasi budintis CD – lenkiškų roko baladžių rinkinys