Naudoju seną lietuvišką žodį „žydkapiai“ nesiekdamas nieko įžeisti. Taip vadinamus žydų kapus girdėjau nuo vaikystės. Švenčiant Citrojonines, grįžtant iš tauragnų į stovyklą, pakelėje pamačiau rodyklę „Žydų kapinės – 0,4km“. Tuo metu neužsukom, o paskui dariau išvažiuojamąjį asmeninį fotoplenerą 😀 tai, pasukau. Blemba, dviejų vėžių išplaukęs nuo lietaus keliukas tarp medžių kairėje ir medžių dešinėje nuo status kalno. Nusileidau, jokių kapinių pagal kilometražą ir be šansų apsisukti 🙁 Minu atgal atbuliniu bėgiu kaip koks asilas (kodėl „kaip“? nu tikras asilas), atsukęs galvą dešinėn ir staiga kalno viduryje pamatau atminimo lentą. Sustojau, išlipau. Atvirai pasakius, tesugebėjau padaryt tris kadrus – toks liūdnas apleidimo vaizdas, kad net rankos nsuviro. Pasikėliau viršun, turėjau pasėdėt Kibiruxe kažkiek, kad kažkaip apsiramint.
Nežinau, kas turi tvarkyt tokias apleistas kapines, nes įtariu, kad Tauragnuose vargu ar berasim nors kelis žydus. Gal seniūnija? Gal savivaldybė? Gal vyriausybė? O gal tie amžinai kniurkiantys žydai, protestuojantys dėl Šnipiškių, pasiimtų katras kastuvą, katras dalgį, ir nuveiktų ką nors gero žydų kapinių Lietuvoje labui? Kadangi lenta aiškiai nesena – kapinės nėra nežinomos.
