Kažkaip man sunku suvokti, kad maisto gaminimas gali būti ilgas, sunkus ir nemalonus procesas. Be abejo, jis gali toks būti, jei pasirinksite gaminti patiekalus, prie kurių teks pavargti bei pasiterlioti. Būdamas iš prigimties ir pašaukimo tinginys, nemėgstu ilgai peckiotis su puodais beigi keptuvėmis, todėl man patinka greit ir nesunkiai pagaminami patiekalai. Kaip kad pakepintos šparaginės pupelės – skanu, maistinga, greita.
Elementarus konkretus atvejis: važiuodami iš Lenkijos, Liublino TESCO supermarkete nusipirkome gerą maišioką šparaginių pupelių. Grįžę namo, apvirinome jį jau verdančiame pasūdytame vandenyje. Nežinau, kaip kepinosi pupeles mano brangiausioji, mano receptas toks: dar truputis druskos ant viršaus ir užbarstau šiek tiek savo džiovintų grybų miltų*. Pamaišome, kad truputį apkeptų – ir viskas, lėkštėn ir ant stalo.
(c)grumlinas
*džiovintų grybų miltai: kai grybauju, aš renku tuos baisiuosius karčius baravykus ir vėliau juos džiovinu; po to sumaišau su analogišku kiekiu (1:1) gerų džiovintų grybų (baravykai, rudieji baravykai, lepšiai – aš džiovinu visus baravykinius) ir sumalu kavamale; gauti milteliai – idealus priedas pagardinti bet kurį patiekalą, kuriam reikia grybo skonio – netgi pakepinti pievagrybiai/šampinjonai tampa visai kitu grybu 😉
