Įrašas skirtas istorinių skaičiukų be jokio praktinio pritaikymo entuziastams 😉
Šiek tiek (mėgėjiškai) domiuosi istorija, tad su malonumu pažiūrėjau kelias (ne visas, nes nepataikydavau įsijungti TV) „The Edwardian Country House“ serijas. Kas mane kažkiek nustebino, jog tokiame vidutinio dydžio name trijų asmenų šeimą (ponas, ponia ir ponaitis) + ponaičio mokytojas aptarnaudavo visa krūva tarnų. Niekaip negalėjau tų suskaičiuoti, kol galų gale neradau tam serialui pašvęsto puslapio, kur galų gale išsiaiškinau, kad aplink tuos 3+1 asmenis straksėjo 15(!) žmonių: rūmininkas (kurio tiesioginėje žinioje 4 tarnai: vyresnysis liokajus, antrasis liokajus, arklininkas, pagalbinukas), ūkvedė (kurios tiesioginėje žinioje 3 namų tarnaitės), virėjas (kurio tiesioginėje žinioje virtuvės tarnaitė ir 3 indų plovėjos) ir ponios kambarinė. Ir tai pasigedau dar kažko, kas tvarkytų sodą…
Kažkaip tie skaičiai man pasirodė gana diddoki, na bet tiek jau to 😉 Ir štai neseniai, vambrinėdamas internetuose, radau gana įdomią tikrą Foxbury dvaro tarnų statistiką, sudarytą pagal rinkėjų sąrašus. Šiaip ji tikrai įdomi:
1881 metai – 20 žmonių: rūmininkas, liokajus, 2 anglų kambarinės, 2 užsienietės kambarinės, slaugė, virėja, 3 tarnai, 3 skalbėjos, tarnaitė, vežiko padėjėjas, 2 arklidžių darbininkai, 2 sodininkai
1891 metai – 20 žmonių: rūmininkas, rūmininko padėjėjas, liokajus, slaugė, 3 ponių kambarinės, 4 namų tarnaitės, 2 virtuvės tarnaitės, 3 skalbyklos tarnaitės, slaugės tarnaitė, ūkvedė, virėja (suskaičiavau tik 19 žmonių, nors tekste rašoma 20)
1901 metais – 19 žmonių: rūmininkas, 2 liokajai, pagalbinukas, slaugas, virėja, 2 virtuvės tarnaitės, indų plovėja, siuvinėtoja, 2 ponių kambarinės, 3 namų tarnaitės, 4 skalbėjos
O va 1930 metais tebuvo likę tik 6 tarnai…
Tai va, pasirodo, vistik turtingo anglų pono šeimą aptarnaudavo 15-20 žmonių…
Mūsų Seimo ponus aptarnauja tik 2 pagalbinykai :). O triukšmo šiknasklaidoje, lyg aptarnautų tie patys 6-ši :D.
Ir tai tie pagalbinykai lėkščių už seimūnus neplauna 😀
sentimentai… sentimentai… suprantu. Tu kaip ir tas blogeris Szhamanas pasiilgai baudžiavos laikų. Norisi būti išrinktuoju? Žmogumi. O ar tie tarnai – jie ar turi dvasią? Kaip ten yra pagal masonerijos pasaulėžiūrą? )
Matai, skirtingai nuo tavęs, aš bent kiek domiuosi istorija, o pats nuoširdžiai tiki įvairiais tūpais mitais. Šiaip tai čia tiesiog be nostalgijos ir sentimentų išdėstyti faktai ir nusistebėjimas, kad apie kelis turtingus dykaduonius straksėjo tokia krūva žmonių. Nes aš pagal socialinę kilmę būčiau tarp tų straksinčiųjų, skirtingai nuo plikbajorio szhamano, tad man baudžiavos ilgėtis nelabai išeina. Kitas dalykas (kadangi pats visiškai neišmanai istorijos) Britanijoje baudžiava buvo likviduota 1574m., ir tie suskaičiuoti tarnai dirbo laisvai samdomi – jei pasižiūrėtum pagal nuorodą į Foxbury dvarą – pamatytum, kaip keitėsi pavardės kas 10 metų.
Taip kad prieš rašinėdamas briedą, tiek įsiskaityk į tai, kas parašyta, tiek bent biškį pasidomėk istorija, atai panašu, apart trumpo VKP(b) kurso nesi nieko daugiau skaitęs.
Jau sakei, kad žmonės nėra lygūs. O dabar šis įrašas apie tarnus. Supratau, kad brėži liniją.
Blogai supratai… 😉
man tai sentimentai.mano mama iki „keliones i Sviesu rytoju“ augino 3-4 aukles kurios taip buvo ir namu seiminikutes ,dvare buvo 1 ukvedys,7 samdyti bernai,5 samdomos moterys.ir visi po puses amziaus sutikti prisimena kad buvo gerai tarnauti ir dirbti,nes buvo sazinigas ponas.ir per kara iki kolchozo eros jie visi priziurejo kaip savo uki ir Dvareli.ir po 1990m. daugelis net neprasomi sugrazino buvusius baldus ir daiktus,ka buvo paeme(neprivatizave) savo nuoziura pasaugot.nes tikejo,kad kazkada seiminikiai gris ….
Tai tipo kažkur samdomų 16-17 žmonių, jei viską sudėti?
taip.kai valdos virs 80 ha.ir elitine -selekcine gyvuliu ir pauksciu ferma,plytine.tai tie 16-17 + Savinikai 2asmenys visa diena sukdavosi it vijurkai.o dar vasara Dotnuvos akademijos studentus praktikos atsiusdavo.tai visas 20 susidarydavo.
Kas mano supratimu yra nuostabu, tai kad kiekvieni stambesni namai sukurdavo 7-15 darbo vietų. Neskaičiuojant tos gamyklos, banko, kepyklos ar dar ko nors, ką šeimininkai valdydavo be savo dvaro. Taip, nemaža dalis dvaro produkcijos į rinką taip ir nepatekdavo (bernai ir mergos, kaip suprantu, valgydavo namuose, kuriuose tarnaudavo). Įdomu, kaip išeitų palyginti dabartinę upper-middle class šeimą sukuriamų darbo vietų požiūriu?..
Na, jekonomistai tau tuoj pradės skaičiuoti procentus nuo dirbančiųjų maksimose ar kokiuose nors bankuose, tad pristenės irgi kažkiek. Bet iš tikrųjų realiai gal kokią vieną tikrą darbo vietą
Plytas parduodavo ,sviestas i UK,is kausiniu isperinti vysciukai po visa Lietuva(kiausiniai i inkubatoriu is ukio vazuodavo gelezinkeliu).
o dar Kooperatyvas kuris Zydu perkybos monopoli Pasvaly suzlugde.
na nemaziau dabartine upper-middle class sukuria.tik idomu ar jie ir islaiko ta class darbdavio ir darbuotojo santykuose.
Tai kad jie už valgį dirbo. Ar galvojate, kad gaudavo dar kažkokį atlygį? )
Studijuok istoriją. Galų gale bent pasiskaityk Baltušį, už kiek piemenį suderėdavo
Man užteko senelio pasakojimų, ponas istorike ))
-> velnias – ir mano senelis anuomet gyveno, 7 vaikai ant nepilnų 6ha žemės, bet neverkė, nors dirbo tikrai sunkiai
Pritariu, aš irgi manau, ką čia galvoti- reikia atimt ir padalint!
Heil Sharikov!
Dalina ir atima šiandien misioneriai (masoreriai)-bankininkai, ponas Sharikove.
Įdomu, kiek žmonių šiom dienom reiktų analogišką paslaugų lygį išlaikyt. Prisidėjo indaplovės, skalbyklės, arklidės irgi mažiau aktualios 🙁
Taip, darbų mechanizacija sumažino fizinės darbo jėgos poreikį, nes, kiek žiūrėjau tą serialą – tai tarnai ten po keliolika valandų į dieną ardavo, kad darbus nudirbti. Iš kitos pusės – dabartiniai darbo įstatymai privesrtų vietoje vieno pastoviai reikalingo tarno laikyti bent porą, nes darbo valandos griežčiau normuotos.
Su ta tarnyste man pasirodė vienas įdomus momentas. Tai liokajų pasididžiavimas savo profesija. Viskas normalu, aišku. Tik itin keista, kaip visas tas reikalas taip idealiai tiko tai visuomenei. Tiko, it specialiai pritaikytas.
Tada gal pirmą kartą pamaniau, apie pasididžiavimų dirbtinumą 😉
Ir būtent nuo laidos apie tarnus vėliau kilo ginčas su comonsense – ten išsilavinę žmonės verslininkus vadino ereliais, o ne verslininkus – gaidžiais. Juk taip ir formuojama visos visuomenės nuomonė! Kas eis dirbti darbo?! Mano durna galva – tai tokie išsilavinę žmonės su tokiais pasisakymais – yra sabotažas.
Pažiūrėkim į angliškus liokajus. Vien už pinigus tokio atsidavimo neišgautum.
Net į darbą nepririnktum tiek 😀
O jei kam galvoje susidarė paralelė darbininkas = liokajus na, tai jau klinikinis atvejis, gydomas medikamentiškai 😀
Sakyč, visi dirbantys garbingus darbus gali (ir turi) didžiuotis savo profesija, tačiau tai neturi būti panieka kitoms profesijoms. Liokajai gi, kaip taisyklė, pastoviai sukdavosi tarp ponų, tad prieš kitus tarnus demonstruodavo savo „išskirtinumą“
būtų įdomu prie progos išgirst platesnį paaiškinimą, kurie darbai yra ‘garbingi’
Pavyzdžiui, išvietes kuopti yra garbinga, o va iš kišenių traukti pinigines -ne. Ir pan.
Na, tas apie darbų garbingumą… Tai kiek pasenęs – pažiūrėkim į jaunimą 😀
Padaryti kažką, būti meistru – nėra jokios garbės palyginus su pakliuvimu į TV, turtais ir žurnalų viršeliais 😀
Pakliūti tai gali, kai su ekonomika viskas čiki. O va kai ekonomika pradeda siūbuoti – visas tas info-triukšmas nevisada duoną uždirba.
… nežinau, bet tas darbo „garbingumas“ – jei koks išeivis-nemokša iš glūdaus kaimo pabėgęs į miestą užriečia nosį, kad nepastebi net savo apmyžtų batų – tai ilgainiui jis galės suktis tik siaurame tokių pat ekskaimiečių ratelyje. Beje, kaimietis – tai ne kilmės, o proto būsena 🙂
Kažkodėl spaustuvėse, kur didesnę gyvenimo dalį sukiojuosi, esu visada gerbiamas – matyt dėl to, kad bendrauju su visais – tiek valdžia, tiek ir eiliniais darbininkais, – mano darbo galutinis rezultatas priklauso nuo jų visų.
… vėlgi – vienadienis susižavėjimas greitai sudegančiais gwiazdūnais 🙂 Visa tai dėl proto ir išsilavinimo stygiaus. Geriau jau prodiuseriais žavėtųsi – visos babkės juk jiems krenta 🙂
prieš porą dienų turėjau ilgą diskusiją, kodėl dirbti prostitute yra nesąžininga kitų atžvilgiu 😉
oble… 😉
teisingas pastebėjimas
+1
Aš irgi kartais pažiūrėdavau tą laidą. Būdavo įdomu, kaip reaguodavo tie, kurie buvo atrinkti būti tarnais. Turbūt visi pretendentai į šou siekė būti aristokratais. 😀
Šiaip dvare matosi piramidinio valdymo modelis, tebegyvuojantis ir mūsų laikais: tarnai paklusdavo ne šeimai tiesiogiai, o jiems ganyti paskirtam asmeniui, kuris būdavo atsakingas dvarininkams. Manau, kad vėliau tarpininkų tarp šeimininkų ir žemesniojo rango tarnų buvo paprasčiausiai atsisakyta ir taip sumažintas patarnautojų kiekis.
Yra toks skaičius 7 – t.y. komandoje turi būti ne daugiau 7 žmonių, jei nori, kad ji būtų optimaliai valdoma. Galbūt tai kažkiek įtakodavo tų tarnų „komandų“ sudarymą. Kitas, ne mažiau svarbus dalykas – ponai PRIVALĖJO turėti tam tikrą kiekį tarnų – pvz, jeigi iš pradžių ant karietos galo važiuodavę du vyrai-tarnai būdavo apsauga nuo galimų razbajnikų, tai vėliau jie tapo daugiau dekratyviniu elementu
Žiūrėjau dabar serialą „Downton Abbey“. Filmas meninis, galima būtų netikėti tuo, kas rodoma meniniuose filmuose. Bet ten buvo gausybė smulkmenų.
Gal anglai tendencingai pateikia istoriją. Bet įspūdis buvo toks:
Tie dvarininkai turėdavo laikyti aptarnaujančio personalo „privalomą“ kiekį ne vien dėl būtinumo, komforto.
1. Buvo svarbu prestižas (turėt mažiau tarnų, negu „pridera“ pagal statusą, būtų buvęs iššūkis visuomenei);
2. Aristokratai turėjo supratimą ar įsivaizdavimą, kad jie atsakingi už prastuomenę, gyvenančią jų teritorijoj. Suteikti žmonėms darbą. Tokia globojimo forma.
Miglotai, bet išvaikystės dar atsimenu laikus, kai ir pas mus dar buvo gyvas toks supratimas (iš Smetonos laikų, pokario, ir vėliau, kai grįžę iš Sibiro žmonės neturėdavo kur prisiglaust) likęs: priimt tarnaitę buvo ne išnaudojimas, buvo labdara.
puiki sistema. Gal vertėtų grąžinti? ))
Na taip, noblesse oblige 😉
aristokrãtija [gr. aristokratia < aristos — geriausias + kratos — valdžia]
Tik kur mums gauti tų aristokratų? Tikrų.
Užtai turime elYtą… 😀
Grafas Kleopas Oginskis (jei suklydau -pataisykite), XIX a. antroje pusėje išleisdamas sūnų studijuoti su tarnu į Italiją įdavė 15-kos punktų įpareigojimų sąrašą, tarp kurių buvo ir toks:- gerbk savo tarną ir jo darbą, nes jis palikęs savo šeimą rūpinsis tavo gerove ir saugos tave. Tik DIEVO malonės dėka tu gimei būti kitų aptarnaujamas, o ne patarnautoju kitiems….
Kap rusai sako: – každyj sverčiok dolžen znatj svoj šestok…
Manau lietuviams(litovcams) labiausiai trūksta …lojalumo! Nes kiekvienas lietuvis(litovcas) yra „sobie pan vielki“ ; jei kaimynas turi mersą- aš imu lexus(skolon), kaimynas turi šunį dobermaną – aš imu stafą, etc…..
Na, plikbajoriškumas yrA musyse 😉
M, ponas Voldemarai, gal galėtumėte paaiškinti, kuo paskutinėj pastraipoj aprašyti veiksmai susiję su lojalumu?
Atsakau: Kiekvienas lietuvis(litovcas) dirbdamas ar tarnaudamas kitam lietuviui(litovcui) , galvoja- ir aš galiu(galėjau) būti dar „kietesnis“- todėl lojalumo iš tokio darbuotojo niekada nesulauksi, nes jis tik ir žiūri kur tau „įkišti kiaulę“. Kada tau blogai , jo širdis plyšta iš…džiaugsmo…
Kiekvienas doras litovcas, pasamdęs kokį nors kitą litovcą, stengiasi visais įmanomais būdais aną pažeminti.
Tikrai keista, kad tas žeminamas neįgauna lojalumo!
Mįslė vienok 😀
Jokios mįslės nėra: paprasčiausiai tas „naujas litovcas“ prieš tai buvo samdytas ir svajojo tapti ponu…
Patarlė: Nėra nieko blogesnio kada mužikas tampa ponu!
Įdomi mintis, vienok. Jei kilmė ne ta – ponu nebūsi? 😀
Ir tikrai – išsilavinimas tėra mitas 😀
O mįslė ne tame 😀 Mįslė tame, kad žeminamas neįgyja lojalumo, o ne „kodėl jį žemina“ 😀
Tamstos įkarštis kiek skubina skaitymą 😀
Jums, kolega, rekomenduočiau nuvažiuot į kokį senesnės kultūros kraštą, pvz, Indiją, ir ten pasižiūrėti, ką reiškia ‘nori pažeminti kitą’. Mes dar labai kultūringi, palyginus.
PS – rašydamas ‘mes’, turiu omeny savo šeimą, draugus, pažįstamus. Jokių oficialių soc. apklausų nesmi daręs.
O! Tai visai keičia reikalą! Atsiprašau, aišku, buvau neteisus. Tai, kas vyksta čia yra rojus, palyginus su Indija.
O rojuje nieko nereikia keisti, tik šlovinti.
ačiū, įdomus požiūris. Tik bijau, kad susireikšminame. Esama labai geros vokiečių patarlės ‘die reinste Freude ist Schadenfreude’. Tad, sakyčiau, nereikia bandyt mums savintis bendražmogiškų bruožų
„…Manau lietuviams(litovcams) labiausiai trūksta …lojalumo! Nes kiekvienas lietuvis(litovcas) yra “sobie pan vielki”…“
1. Kuo remiatės kategoriškai teigdamas „kiekvienas …“?
2. Paaiškinkite nelojaliai ir neapsišvietusiai liaudžiai, kaip suprantate žodžius „lietuvis“ ir „litovcas“? Lietuviškai, prašyčiau; randamės lietuviškoje svetainėje.
3. Teigiate „kiekvienas lietuvis“. Reiškia – ir jūs pats? Jei ne, tuomet kuo save laikote?
4. Rezultatai gaunami dėl kažkokių priežasčių (pastangų, intereso ir t.t.). Kaip manote – kas skatina lojalumą?
O, seni geri argumentai. Kaip smagu – to paties klausiausi, kai parašiau, kad „mes visi esame nacionalistai“, tai žmonėms reikia paklausti, ar tikrai žinau, ką reiškia „mes visi“. Einu popkorno.
Ajooo, „užtai pas jus Amerikoje negrus muša!“
… o mūsų tauta užtat gražiai šoka… 😀
…ir turi patriotų lietuvių 😉
Aha, kitos tautos patriotų lietuvių turi nepalyginamai mažiau. 🙂
(Po „Grumlinu“ jau nebuvo mygtuko „atsakyti“)
ir aš taip šustrai atsakysiu 😉
Kai kada mūsų vienintelis pasididžiavimas prieš kitas tautas ir tėra tie lietuviai patriotai 😉
…ir dar tai, kad mūsų tauta gražiai šoka. 😉
1.Priimu: ne kiekvienas, kas antras…
2.Yra tokia dzūkų patarlė: Dzūkai būna trijų rūšių- dzūkai, dūkai ir..pyzdukai…
Remiantis tokia patirtimi manau, kad yra lietuviai, litovcai, litvinai ir litvakai.
O kas Jūs pats- išsiaiškinkite…
3.Kadangi aristokratija ir šviesuomenė buvo išnaikinta, liko prisitaikiusiųjų žemdirbių palikuonys. Aš kilęs iš tokių…
4. Jeigu įdėmiai skaitoje oponento mintis: kiekvienas svirpliukas turi žinoti savo šakelę…Manau, kad lojalumas nėra laikymas peilio už nugaros pataikūniškai žiūrint viršininkui į akis…
Po 17:00 diskusija apie lojalumą baigėsi…
Manau, kad dauguma čia pasirašinėjančių nuo 8:00iki 17:00 nėra lojalūs savo darbdaviui! Kodėl? Rytoj pradėkite naują diskusiją iki 17:00…
😀
Puikus pastebėjimas 😉
Kaip sako lietuvių liaudies išmintis – „kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių“ 😀
Citata nr. 1: „lietuviams(litovcams) labiausiai trūksta …lojalumo! Nes kiekvienas(kas antras) lietuvis(litovcas) yra “sobie pan vielki”…“.
Citata nr. 2: „manau, kad yra lietuviai, litovcai, litvinai ir litvakai„.
Citata nr. 3: „Jeigu įdėmiai skaitoje oponento mintis…“
😀 Įdėmiai skaitant perskaitomi dar ir tokie dalykai:
1. Lietuvius skirstote į 2 grupes po 2 kategorijas: „lietuviai ir litovcai“; „litvinai ir litvakai“.
2. „Litvinai ir litvakai“, pagal jus, pranašesni tuo, jog jiems netrūksta lojalumo ir jie nėra „sobie pan vielki“, kaip kas antras „lietuvis ar litovcas“.
„kiekvienas svirpliukas turi žinoti savo šakelę“
„Manau, kad lojalumas nėra laikymas peilio už nugaros pataikūniškai žiūrint viršininkui į akis…“
Tai jau tikrai… 😀 Tačiau viršininko požiūris „kiekvienas turit žinoti savo vietą“ ne brandesnis už to pataikūno; tik iš priešingos – viršininko pozicijos.
Įdomi tema – va kiek nuomonių 😉 Didžioji dalis juodai baltų, aišku, tema tai skaudi.
O ko nors ta tema išgirsti iš mokytesnių – dar labiau utopija* 😀
Taigi skirstom po senovei į savus ir svetimus, ir nesirūpinam, ką ginam 😀
*Nes nereikia šitos problemos sprendimo – niekam! Ponai mielai liktų ponais – nes koks gi tu ponas, jei neturi ko stumdyti?! 😀
O varguoliai mielai pasilieka nuskriaustų kaukę, kad reikalui esant pasinaudotų kaip alibi ekspropriavimui 😀
Šita tema susijusi su laisvės sąvoka. Kuri tokia pat mistifikuota, kaip ir bet kuris demagoginis ginklas 😀
Kiekviena socialinė klasė turi savo laisves/teises ir pareigas. Tiesiog reikia žinoti, kurioje klasėje esi. Arba (kokiu nors būdu) pereiti į kitą, aukštesnę
Skirstymas klasėmis – irgi juodai baltas 😀
O ir pakeista klasė – tik atrodo, kad pakeista: nei varguoliai priims buvusį poną, nei ponai – buvusį varguolį 😀
Galima ir nepriklausyti klasėms. Šita sistema nėra uždara, ir netgi nėra itin tvirta. Kad pono vaikai išliks ponais – dar kaip ir gali būt, bet anūkai tai jau kaži ar išlaikys – pirklių pasaulyje kilmė mažiau svarbu už klastą 😀
Viskas šiame pasaulyje gali būti juodai-balta
Kaslink perėjimo tarp klasių – pvz, Napoleonas, kai jau sutvėrė savo imperiją, sugrąžino titulus, bet juos gaudavo ne pagal kilmę, o pagal nuopelnus.
Kaip ir Britanijoje – pvz, Bitlai ar Eltonas tapo aristokratais, bet tik iki mirties be paveldėjimo teisės
Kad gali būti juodai balta – pats matau, betgi ir daugiau spalvų įmanoma 😉
Kad ir nevisame kame 😀
pats laikas prisiminti Karlą Marlą.
KAPITALAS.
Šiandien per ŽR Ginas Dabašinskas su Juru Požėla (trečiuoju) kalbėjosi, jog kažkodėl yra tik I tomas, o su II -uoju kažkokios problemos.
Karlamarla – joooo, didi jėga. Va, kad dar koks filosofas įdėtų žmogiškumo trupinį į tą jėgą…
Kol žmones matuojam pagal ekonomikos dėsnius, tol turim visuomenę iš ekonominių veiksnių 😀
Niaugi, tipo, joks filosofas nesumanė jokio tikslo ar siekiamybės Žmogui?! Kam DAR mokslas gali būti REIKALINGAS?! 😀
Ponai diskutatoriai. Darbu tik kuprą uždirbsi, čia patarlė, o liaudies patarlėse l. daug išminties. Žemė ir žemai turi kažką bendro…
Žiūrint, koks darbas… Ofiso planktonas nelabai kupron metasi 😉
Tai kad šį kartą Tu neteisus. Simboliška čia, pvz: aple įkurėjas, MD mūsų minėtas ir t.t. ir t.t.. Turiu l.gerų draugų l.gerus „kompiuteristus“, jų galvose nemažos kupros…….
Nepainiok tavo minėtų asmenybių su visokiais „vyr-specialistais“
Grizau namo is darbo ir viska perskaites nutariau, kad laikas man pasisamdyt pagalba namams tvarkyt. Nes po darbo darbe galva nedirba sugalvot kad dar dirbt namie reikia. Taigi, gal zinote kokius lojalius zmones. Gyvenamosios problemos neispresiu, bet maista esanti namie gales naudot be apribojimu, be to mokesiu vidutini rinkoje siuloma uz tokias paslaugas atlygi. Cv siusti Grumlinui 😉
Šmaikštauji? nu-nu…
60- tas komentaras. Gal rekordas?
Šiaip Voldemaro ir Lietuvio „susikirtimui“:
Lietuvis lietuviui- lietuvis.
Ne rekordų susirinkome siekti, o tiesiog pabendrauti. Kad jau gavosi toks ilgas pokalbis – gal ir nieko 🙂
Svarbiausia, kad nei vienas savo nuomonės nepakeitėm… 😀
😀 😀 😀
Aha 🙂
Scania atsargiau truputi … visa ekrana kava apipurskiau … 🙂
Na, jau kaip ir aptartas šis reikalas apie nuomonės nepakeitimą buvo neseniai… Tai kaip ir netyčia aš… 😀