Švėkšnos dvarą esu aplankęs keliolika kartų, iš jų kelis kartus fotografuodamas:
2004-07-31 – tiesiog pafotografuota vaikštant po parką su familija per mūsų kasmetinį susivažiavimą. Viskas dar gana apleista, virtuvė-skalbykla griūvanti.
2005-07-06 – pafotografuota atvažiavus pas gimines į svečius ir išėjus pasivaikščioti po parką. Matosi pradėtas tvarkymas, virtuvė-skalbykla bent jau uždengta stogu, kiti pastatai irgi kiek padoresni, vila „Genovaitė’ perdažyta.
2005-07-24 ir 25 – vėlgi fotografuota per tradicinį kasmetinį mūsų familijos susivažiavimą, vaikščiojant po parką.
2010-06-12 – nufotografuota atvykus aplankyti giminių, kai liko kažkiek laiko belaukiant kažkokių vyksmų pradžios.
2011-06-04 – tikslingai pafotografavau tik dvaro ūkinius pastatus, iki tol nefotografuotus. taip pat pavyko, gavus į mano godžias rankeles palaikyti, nufotografuoti nuotraukas, parodančias senųjų dvaro rūmų išorę ir porą interjerų.
Vila „Genovaitė“ iš ŠV pusės
Turėkime omenyje, kad beveik visur vila „Genovaitė“ klaidingai vadinama dvaro rūmais. Tuo tarpu tikrieji dvaro rūmai buvo vienaaukštis pastatas į V nuo centrinio gėlyno. Ši vieta dabar užžėlusi medžiais, po kuriais dar turėtų būti išlikę rūmų rūsių likučiai.
Tokie buvo Švėkšnos dvaro rūmai tarpukariu.
Daugiau nuotraukų yra:
2004-07-31 Flickr galerijoje
2005-07-06 Flickr galerijoje
2005-07-24 Flickr galerijoje
2009-07-25 Flickr galerijoje
2010-06-12 Flickr galerijoje
2011-06-04 Flickr galerijoje
Galima iš išorės apžiūrėti dvaro rūmus ir parką. Netoli, nusileidus prie didžiojo tvenkinio, yra buvusi pieninė, kuri paversta užeiga „Viesulas“ (verta apsilankyti).
Perspėjimas dėl įvažiavimo: norint aplankyti vilą ir parką, geriausia automobilį palikti miesto aikštėje. Norint aplankyti buvusį ūkinį kiemą anapus tvenkinių, galima važiuoti ten einančia gatvele ir joje sustoti kelkraštyje.
Iš archyvai.lt:
1509 m. gegužės 21 d. bažnyčios įkūrimo akte pirmą kartą paminėtas Švėkšnos dvaras, įsikūręs prie Šalnos upelio. Tuo pat metu buvo išmatuotos ir dvaro žemės.Tada Švėkšnos dvaras priklausė Mikalojui Kęsgailai, o 1569 m. ištekėjus jo dukrai, perėjo Vitebsko vaivados Jono Zavišos nuosavybėn. Pastarasis čia ruošėsi statyti pilį. Buvo intensyviai pilami pylimai, tvenkiami upeliai. Būtent šiuo laikotarpiu atsirado dirbtinis tvenkinys, tyvuliavęs Švėkšnoje apie 200 metų. Tačiau pilis nebuvo pastatyta. 1624 m. Švėkšnos dvarą nusipirko Pajūrio tijūnas Jeronimas Krišpinas-Krišenšteinas. Jis čia įsteigė stiklo gamyklą, veikė popieriaus fabrikas. 1630-1640 m. gaminiams žymėti buvo naudojami vandens ženklai su Krišpinų šeimos herbu. Tokį popierių naudojo Žemaičių pilies ir žemės teismuose. Taip pat dvare veikė ir parako dirbtuvė. Vėliau Švėkšnos dvaras buvo parduotas baronienei von den Denhof, kuri dvare negyveno. 1695 m. Švėkšną nusiperka Žemaičių kaštelionas Vilhelmas Eustachijus Grotusas. XVIII a. pr. Švėkšna atiteko grafams (vėliau kunigaikščiams) Oginskiams. Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Oginskis 1766 m. gegužės 22 d. Švėkšnos dvarą kartu su visais ūkiais ir vaivadystėmis Žemaitijoje už 714 tūkstančių lenkų auksinių pardavė iš Livonijos kilusiam grafui Vilhelmui Jonui Pliateriui. Ši giminė Švėkšnoje šeimininkavo apie 200 metų, iki 1944 m. 1820 m. Švėkšnos dvarą pasidalino keturi Jurgio Pliaterio sūnūs. Taip atsirado keturi dvarai – Švėkšnos, Vilkėnų, Stemplių ir Gedminaičių. Pliateriai gyveno XVIII a. statytame dvare, kuris buvo nedidelis ir neišvaizdus. Švėkšnos šeimininkas Adomas Pliateris užėmė aukštas pareigas caro rūmuose Peterburge, todėl reikėjo prabangaus rūmo, kad priiminėtų svečius, į Švėkšną atvykstančius puotauti, medžioti. Todėl 1880 m. Adomas Pliateris šalia senojo dvaro pastatė vilą „Genovefa“, kurią juosė parkas. Parke iškasami du tvenkiniai, pastatomas vandens malūnas, vieno tvenkinio saloje pastatoma Dianos skulptūra, saulės laikrodis. Viloje buvo įrengta puotų salė, kambariai svečiams. Parke pastatyti vartai, medžioklei užveistas specialus žvėrynas, kuriame buvo elnių, fazanų ir kitų žvėrių bei paukščių. Vila buvo reikalinga ir šeimos šventėms (“majovkoms”) rengti, kurių metu į Švėkšną suvažiuodavo skaitlinga Pliaterių giminė. Vila pavadinta Adomo Pliaterio žmonos vardu, nors Genovaitė (vokiškai Genovefa) Pliaterienė į dvarą gyventi atvyko tik 1910 m. Kai 1912 m. jo sūnus, atsargos pulkininkas Jurgis, vedė Vilkėnų dvare gyvenusią pusseserę Janiną Pliaterytę, buvo sujungti abu dvarai. Patys dvarininkai ir toliau gyveno senuosiuose rūmuose, kuriuose buvo gausu vertingų paveikslų, portretų, didelė biblioteka. Taip pat buvo saugomas Pliaterių archyvas, kuriame buvo daug vertingų rankraščių lietuvių kalba. Pirmojo pasaulinio karo metais Pliateriai pasitraukė į Rusiją, o grįžę į Lietuvą, po žemės reformos, Pliateriai neteko 98 procentų turėtų žemių, vila „Genovefa“ buvo išnuomota gimnazijai. Sovietinės valdžios nurodymu 1941 m. nacionalizavus dvarą, parke buvo sudegintas visas Pliaterių archyvas, dvaro savininkas Jurgis Pliateris ištremtas į Sibirą. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmuose buvo įrengtas kino teatras, bet neprižiūrimas pastatas apgriuvo, dabar beliko tik pamatai. Restauruotoje viloje buvo biblioteka ir apylinkės valdžia.
Stepono Pliaterio geneologinis medis
Dvaro schema su pastatais
View Larger Map
Dvaras 1952m.
Aprašymas:
Lietuvos dvarų duomenų bazėje
Wikipedijoje
Mūsų pavelde
miestai.net
archyvai.lt
View Larger Map
Švėkšnos dvaro parko schema (1985) iš A.Tauras „Mūsų parkai“ (šiaurė – apačioje)
Dvaro apylinkės maps.lt 2009m.
Įvertinimas: labai įdomu, verta aplankyti, pasivaikščioti po parką, pavalgyti buvusioje pieninėje (užeiga „Viesulas“). Ūkinė dalis apnaikinta sovietmečiu, bet dar yra ką pasižiūrėti.
Man dar liko keletas objektų, kuriuos vertėtų nufotofraguoti, kad užpildyti dvaro schemą iliustracijomis.
