Tęsiant pinapų galerijų temą, šiandien pristatomas vienas iš klasikinio pinapo žanro korifėjų, George Petty, ilgus metus dirbęs Esquire žurnale ir sukūręs Petty Girl – etaloninę pinapinę merginą.
Vienas iš jo piešinių, kaip sykis tinkantis rudeniui – gerai šiam metų laikui pasiruošusi mergina 😉
Nedidukė George Petty piešinių galerija Flicker’yje.
This collection of vintage images is posted for entertainment and educational purposes. The original artists and/or the relevant corporate bodies retain the copyright.
Dar 🙂
Kitą trečiadienį bus kitas autorius 😉
O kaslink George Petty – jis labai daug sukūręs, bet mano archyvuose palyginti nedideli skanai iš naujiengrupių. O internetuose didelių irgi nėra 🙁
Akys susivėlė, iš pradžių perskaičiau „trečiadienio papai“ 😀
Ale netoli nuo tiesos 😀
Šmaikštauji? 😉 Ale teisybės PinAPUOSE yra 😉
Nešmaikštauju, rimtai taip perskaičiau. 😛
Kartais būna – nors iki dėdės nusiskaitymo į lankas rekordo netraukiu, jam vietoj „džiovintų papajų“ kažkada susišvietė „daržovių papjovos“. 😀
😀 😀 😀
Dailios mergikės, įdomu paišytos iš natūros? 🙂
Greičiausiai, kad taip. Kai kurie dailininkai netgi fotografuodavo, o paskui perpiešdavo.
Nebūtinai. Sprendžiant iš snukelių ir figūrų vienodumo, tai net nuoraukos nenaudotos. Yra vienas toks stebuklingas vaistas – medinė figūrėlė su lanksčiais sąnariais, kuriuos gali užfiksuoti imituodamas bet kurį žmogaus judesį – pasistatei tokią, užsimetei lengvutę judesio schemą, ir varyk ant jos savo piešinuką. O tokieks meistrams kaip Petty, tai buvo reikalinga tik pasitikrinti – tokio lygio piešėjai drąsiai kala piešinūką „a la prima“ – piešinys jau seniai subrendęs galvoje. Iš natūros taip nepadarysi, o ir net profesionaliausia pozuotoja neišlaikys pozos kaip tas „zuikutis ant pačiūžų“. Tiesa, kai kurie piešinukai viršutinėje eilėje daryti gal ir su pozuotojos pagalba…
Suprantu, l. miesčioniška, lyg ir kičas, tematika kvailoka, bet kaž kas žavi. Vienžo tiktų saldainių popieriukams. Būtum neparodęs niekad nebūčiau žiūrėjęs. Čia kaip knyga. Kam skaityti šlamštą jei šedevrų nėra kada perskaityti….
Gal nukazintą Kaziuko mūgę primena……..
Esmė turbūt tokia – galime kolioti pop-meną ar jo kvintescenciją tipo gulbės ant sienų, bet kažkam to reikia. O jei reikia – tai yra menas. Čia kaip su mada – sveiko proto žmogus niekad neapsivilks tų skudurų, kuriuso demonstruoja „aukštosios mados“ kūrėjai 😉