[NEPOLITKOREKTIŠKA, kovotojai už lygias visų teises, multikultūristai ir panašūs į juos toliau neskaito]
Šiandien, geriant su bendradarbiais rytinę kavą, išėjo kalba apie eks-tarybinius žydus, išmovusius į Izraelį po TSRS griūties. Šiaip ar taip, tokių buvo ar ne pusantro milijono, ir jie iš esmės pakeitė Izraelio demografinį balansą, įnešdami stiprų sovietinį atspalvį į Izraelio gyvenimą.
Tai vat, ir pasistojo klauseklis, kiek tų emigrantų deklaruojamas „grįžimas į istorinę tėvynę“ atitinka tikrovę. Kritau (beveik) negyvas iš juoko, nes kalbėti apie teritoriją, iš kurios beveik prieš du tūkstančius metų buvo iškeldinti dabartinių žydų protėviai ir tokiu būdu jiems suteikta galimybė plisti po visą pasaulį, kaip apie Tėvynę iš esmės juokinga. Tėvynė yra ten, kur tavo tėvų/senelių kapai. Galima jausti nostalgiją kažkokiai vietovei, kur kadaise gyveno tavo pro-pro-tėviai, tačiau vadinti ją Tėvyne kiek per drąsu. Į galvą ateina bulgarai, kurie suformavo savo tautą (ir valstybę) iš dabartinės Bulgarijos teritorijoje gyvenusių slavų genčių ir nuo Volgos krantų atvykusios mongolų-totorių įpėdinių bolgarų, vadovaujamo chano Asparucho, klano. Tik va bulgarams nė į galvą neateina sėst į traukinius ir traukti į ex-Volgos Bolgariją kaip į savo istorinę Tėvynę, nes ten jau gyvena kitos tautos. O va žydai įžūliai išstūmė iš Palestinos vietinius gyventojus ir užėmė jų vietą, priridengę garbinga „Tėvynės“ sąvoka…
Įžūliai ar ne, bet palestiniečius turi kuo mušti… Imidžo genijai, šiaip ar taip. Ir visa tauta…
Tas tai jo. Bet šiame (kad ir labai lėtai) kintančiame pasaulyje pamažu į sceną išeina jėgos, kurios istorinėje perspektyvoje pasaulį mato be Izraelio. Turint omenyje, kad islamas tapo skaitlingiausia pasaulio religija ir įgyja vis daugiau jėgos, kažkokios esminės permainos turės įvykti
Izraelis nueina nuo scenos (dėkodamas po ’90 atvykusiems rusų kilmės „tautiečiams“, kuriems senai „adres ne dom i ne ulica“), o islamas ateis dar negreit.
Tėvynė kur buvo, ten ir liko. Va tik ji keičiasi, o ekonomika keičia ne tik politiką, bet ir pačią pasaulėžiūrą… Kuo toliau, tuo mažiau ta „tėvynė“ aplamai reikš. Tai ir teliks „tėvų ir senelių kapai“, o ne kažkas daugiau.
Realiausiu netolimos ateities variantu matau kažką panašaus kaip aprašyta http://www.globalaffairs.ru/numbers/33/9969.html
„Будущее фармацевтической промышленности там выглядит примерно так: бразильский предприниматель объединяется с китайским биохимиком и индийским производственником при финансировании из Венесуэлы в целях изготовления непатентованных малозатратных препаратов, которые будут по карману жителям стран с 7 тыс. долларов ВВП на душу населения. Этот (воображаемый) консорциум не будет бороться против Pfizer и Merck или подстраиваться под их правила. Он просто пойдет в обход“.
2 proffanas: tas tai taip – XX amžius turbūt labiausiai caharkteringas masiniu ištisų tautų atplyšimu nuo savo šaknų ir pasileidimu klajoti po geriausios ekonomikos vandenyną. Ir sąvoka „Tėvynė“ tiesiog telieka terminas, išreiškiantis tam tikrą nostalgijos rūšį.
O dėl žydų ir Izraelio – didžiausia XX amžiaus politinė klaida kol kas atsiliepia krauju ir nuolatine įtampa regione. Tačiau arabai kantrūs ir tikisi išlaukt, kol didžiausio jų priešo geriausias draugas nusilps tiek, kad nebegalėtų padėti.