Žvelgdamas į scania gti žinutę apie jo santykius su Windows’ais, susimąsčiau, o su kokiom operacinėm sistemom teko susidurti man?
Su kompiuteriais gyvai pirmąkart susidūriau bene 1976 ar 77aisiais 😉 , kai dar vidurinėje mokykloje pradėjau rašyti programulkas FORTRAN’e, naudodamasis tuometinio Fizikos-matematikos instituto didžiuoju skaičių malimo agregatu BESM-6 (vėliau pakeistu į dar krūtesnį super-aparatą „Elbrus“), kuriame buvo naudotojama tai, kas šiandien būtų vadinama naudotojo interfeisu – sistema KRAB, leidžiančia tiesiai iš displėjaus įvesti programas ir jas derinti, nebenaudojant perfokortų kaladžių, kas keldavo gilų programerių siaubą, pabėrus tokias kalades. Pradėjus mokytis VISI, ruošdavome programavimo užduotis ant popierinių perfojuostų skaičaivimo mašinai Minsk-22, bet kas ten sukosi, taip ir nesužinojau. O ir nelabai domėjausi, nes dirbau prie BESM-6, pusei kurso spręsdamas programavimo užduotis ir jas testuodamas.
1982aisiais pradėjus darbinę karjerą, kuriam laikui santykiai su kompiuteriais nutrūko, nes darbe tam buvo skirtas žmogus, tiesiog perforuojantis į popierinę juostelę ranknių matavimų specįranga duomenis jų apdorojimui Minsk-32 Miestprojekte specializuota programa. Tačiau ramybė truko neilgai – pasaulį išvydo toks puikus aparatas ZX Spectrum, tuoj pat Kaune nukopijuotas gražiu „Santakos“ pavadinimu. Pusbrolis man irgi sulitavo tokį daiktą, kurio visa operacinė sistema buvo kietai „įsiūta“ pačiame hardware, valdomame procesoriaus KR580 (analogas Zilog Z80). Kas dar prisimena – vietoje displėjaus – televizorius „Šilelis“, žaidimų kolekcija ant magnetofono kasečių… Ir visa tai VEŽĖ 🙂
1987aisiais mane išsiuntė baigti antrojo aukštojo mokslo Maskvon, kur bene pirmąkart susidūriau su pilnaverčiais personaliniais kompiuteriais DVK-2M, kurie buvo tarybinaii DEC PDP-11 klonai. Daiktas jau buvo rimtas, naudojantis OS DVK operacinę sistemą, turėjo neblogą programinę įrangą, kurią pakraudavome iš 8″ (taip, taip, aštuonių colių) diskečių, visa ideologija buvo (beveik) identiška MS DOS. Ten iš esmės ir persilaužė mano supratimas apie personalinius kompiuterius, kurie iki tol teatrodė žasiliukai.
1988aisiais grįžus Lietuvon, manęs laukė puikus naujas aparatas, pagamintas Rytų Vokietijoje, Robotron PC-1715, kuriame sukosi operacinė sistema SCP (sistemos CP/M klonas), pagal komandas atitinkanti MS DOS, o pats kompas, jei neskaityti silpnoko procesoriaus UA880 (analogas Zilog Z80) buvo visai neblogas, aš jį intensyviai naudojau gamybinių uždavinių automatizavimui. Labai patiko geras žalsvas displėjus (deja, negrafinis), o po gero pusmečio gavau tarybinį IBM PC AT kloną EC-1841 (nuo AT skyrėsi tuo, kad buvo be kietojo disko), kuriame kuo puikiausiai dirbo visa standartinė Microsoft programinė įranga, vadovaujama MS DOS, pradedant 2.20. Šiaip aparatas tuomet buvo fantastiškas, tik va prastos kokybės CGA displėjus buvo šūds. Vienintelis jo pliusas – jis jau buvo grafinis, tad vėl buvo galima grįžti prie žaidimų.
Trūkstant pinigėlių, teko pradėti uždarbiauti papildomai vienoje firmelėje, gal ne tiek programuojant, kiek rašant programų aprašymus iš „arbatinuko“ pozicijų – nes programeriai to nesugeba, jiems per sunku įsijausti į eilinio, ypač pradedančiojo, naudotojo vaidmenį. Čia pagaliau susidūriau su „normaliu“ PC AT klonu, surinktu kažkur Taivanyje, o pirktu Rusijoje (žygis jo pirkti į Tverę, tuometinį Kalininą, beveik prilygsta šauniojo kareivio Šveiko anabaziui). Ant šio kompo pirmąkart pamačiau, kaip galima paleisti ir pamatyti kaip veikia Windows 2, tačiau realiam ir efektyviam Windows’ų darbui trūko resursų. Tam teko palaukti (kai kada pažadžiant Windows 3) iki 1993iųjų pabaigos, kai mūsų institutas gavo didžiulę techninę pagalbą iš Šveicarijos, kur buvo nemažai modernios galingos technikos. Va tada aš pamačiau, kaip realiai veikia Windows 3.11, kai turi pakankamai resursų. Ir tai buvo gražu. Kiek vėliau, 1994aisiais teko įpulti į kompiuterinius tinklus, iš pradžių primityviai dalinant printerį Windows 3.11 For Workgroups pagalba, o 1994ųjų pabaigoje pas mus prasidėjo Windows NT era. Iš pradžių įpuolėme į NT 3.1 glėbį, ir tai buvo pirmoji sėkminga Windows NT instaliacija Lietuvoje (ankstesnės baigdavosi fiasko dėl NT paomėgio resursams), o aš tapau beveik pirmuoju sertifikuotu NT naudotoju Lietuvai. Vėlaiu perėjome per visas NT versijas, ir turiu pasakyti, kad NT yra pavyzdinis produktas, kaip turėtų elgtis operacinė sistema.
Pasirodžius Windows 95, surinkta informacija leido nutarti, kad „apsiseis balius be sosiskų“, tad mes sėkmingai sulaukėme Windows 98, kurie buvo tikrai gera ir stabili platforma. Vėliau parėjo ir Windows 2000, ir Windows XP.
Vistos, kaip nepatikimos sistemos, instaliuoti nesiruošiame, vietoje to darydami užpirktų sistemų downgrade’ą iki XP, o šiaip laukiame Windows 7. Galbūt, jei Vista sugebės persirgti vakiškas ligas, ji galės būti panaudota rašto darbams, tačiau gamybpje, kur reikalingas efektyvus ir patikimas darbas, jsi vietos nematome.
Įdomu prisiminti, kaip nuo CGA displėjų buvo pereita prie EGA, paskui VGA ir SuperVGA. Šiandien tai iš esmės užmiršti terminai, o kadaise jie reiškė esminį kokybės šuolį kompiuterinėje grafikoje.
Aj, graudu pasidarė, ajnu kavos įkalt… 😉
UPD. Iš unikumų prisiminiau – taigi buvo laikas, kai užklijų ant žemėlapių maketavimui naudojome MacIntosh’ą, tad truputį esu ir prie šito prisilietęs, ruošdamas sistemą ganybai. Kažkaip prie dūšios neprilipo ta vienklavišė pelė 😀
O va naudotų gamyboje nuo 1998ųjų Unix’inių Sun Sparc stočių jau nebečiupinėjau – atėjo kiti laikai, kur man prie kompų jau nebebuvo vietos… 😉
bliamba, kaip pamiršti 🙂 Kas nors kartą matė CGA paletę, iki gyvenimo pabaigos tų spalvų nepamirš 😉 Beje, kompai visąlaik buvo naudojami tik darbui? [žinau, kad ne]. Įdomu būtų papildyt chronologiją ir žaidimais 😉
pvz mano apytikslis sąrašas:
1988: Elite
1991: Civilization
1993: Doom
1995: King’s Bounty
1998: Heroes of Might and Magic III
2001: Counterstrike
CGA palete man pridejo -0,5 dioptrijos prie akinių 🙁 tuo tarpu žalias Robotron’as nieko
O žaidimai… hmmm… turbūt Civilization ir Civilization II forevah, paskui Colonization, sąrašiuką uždarytų Pharaoh/Cleopatra. Kitkas – fragmentariška, iš jų turbūt Heroes of Might and Magic prisiminčiau
O žaidimams kompai buvo naudojama jau nuo BESM-6 laiku – ten buvo Kosminis karas(?), kur reikėjo kariauti su klingonais, ir Karalystė(?), kur reikėjo pirkti/parduoti/auginti
Vidurinėje buvo kažkokių žaliaakių kompiuterių, nežinau nei vardo, nei pavardės… Tik reikėdavo rašyti kažkokias programėles beisiku 🙂 Per beveik dvidešimties metų pertrauką iki kito kompiuterio spėjau užmiršti 🙂
Tada kompiuteris buvo stebuklas, kurio nėjo niekur panaudoti 🙂
Dabar turim naudojamus, bet jau nebe stebuklingus 🙂
2 scania gti: dalykai stebuklingi būna tik vienąkart…
Hmmm… O pasakos sako, kad triskart… 🙂
2 scania gti: toks didelis, o pasakom tiki… 😉
Iš tikrųjų tai turbūt nieko taip ryškiai neatsimenu, kaip kad Civilization – tai buvo beveik tobulas žaidimas, kuriuo prasirgo beveik visi, kas tuo metu turėjo daugmaž neribotą priėjimą prie kompų. Bemiegės naktys ir beveik paros, kol karingieji zulusai pagaliau įveikti ir atėjo eilė kietuoliams amerikiečiams 😀
o dabar pereiti visą Civą, žaidžiant Žemėje, užima gal porą valandų…