Feed on
Posts
Comments
«
»

Pasaulis, kurio mes nepažįstame (2)

Gru 27th, 2008 by

Pasaulis su Internetu jau nebe tas pasaulis be Interneto. Interneto pagalba mes suartėjome su daugeliu iki tol visai nepažinotų žmonių nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, religijos, vietos ir dar daug daug faktorių. Internetas – iki tol neregėta priemonė pažinti pasaulį jo visokeriopoje įvairovėje, kad sužinoti tai, apie ką mes nei girdėjom, nei ko matėm. Savotiškas vaistas nuo intelektualinio aklumo ir kurtumo. Su tuo visi sutinka. Bet va vistiek mums ko gero įdomiausia bendrauti su tais, kurie panašūs į mus savo dėstomomis mintimis ar kurie pritaria mums. Taip jau yra, prisipažinkim ranką prie širdies pridėję, kad labai jau retai mes su malonumu bendraujame su kitokiais nei mes. Galime su jais ginčytis, bet vistiek jie liks už mūsų apsibrėžto pasaulio ribų. Esame tokie atsiriboję, nors tu ką…
Iš kitos pusės, juk nekart esame matę, kaip kai kurie mūsų pašnekovai tevertina tik savo pačių nuomonę ir savo pasaulėžiūrą, kurie vieninteliai teisingi. Tokiems pašnekovams retai įdomūs tie, kas prieštarauja (nes tokie neteisūs), kas į juos nepanašus (nes tokių nereikia), kas ne kartu su jais (nes tokie įtartini). Peržengti savo pačių pasaulėlio (su savimi kaip Saule centre, o kiti lai sukasi kaip planetos aplink) ribas oj kaip sunku.
Bendravimas Internetu savotiškas būdas lankytis kitų žmonių planetose, net jei save laikai Saule. Tiesiog reikia nepatingėti tuo dažniau naudotis, ir, galbūt, su laiku suvoksi, kad tesi viena iš besisukančių aplink pažinimo Saulę planetų.

Posted in mintys

8 Responses to “Pasaulis, kurio mes nepažįstame (2)”

  1. scania parašė:
    2008/12/28 21:58

    Internetas – bendravimo įrankis. Kaip ir kiekvienas įrankis – reikia bent trupučio smegenų, kad turėtum naudos, o ne traumą 🙂
    Na, bet tie bendravimo įrankiu prastai besinaudojantys – tinkle per septynias jūras matomi, ne bėda. Bėda, kad tokių dauguma 🙂

  2. grumlinas parašė:
    2008/12/28 22:49

    Pesimistinis realistas tu, scania 😉

  3. scania parašė:
    2008/12/30 15:04

    Hmmm… aš save laikau nepagydomu optimistu 🙂 Juk vis dar kažką tinkle krapštau, vis dar nemetu 🙂

  4. grumlinas parašė:
    2008/12/30 20:41

    scania – optimistus interneticus
    Visi mes tokie, kurie čia kapstomės, sėdami savo pasėlį ir tikėdamiesi nors kokio derliaus 😉

  5. scania parašė:
    2008/12/30 21:34

    Viltis – motina 🙂 Dažnai būtent optimistai būna niūriausi – vis dėl vilčių neišsipildymo. Tikisi tikisi optimistas, pakol supyksta ir kalba kaip paskutinis pesimistas 🙂
    Nors tinkle dažniausi ne opti ar pesi ar kiti mistai. Dažniausi abejingi ir nesmalsūs. Gražus vaizdas – gerai. Paskalos – gerai. Žaidimas – irgi gerai. O po svetimus pasaulius kapstytis nėra nei noro, nei laiko 😀
    Bet tai – ne bėda. Kiek laiko aš rašau – tik metus. Dar anksti sakyti „nusivyliau“ ar „nesigauna“. Juolab, kad yra kitų pasaulių, po kuriuos labi įdomu vaikščioti 🙂

  6. grumlinas parašė:
    2008/12/30 23:26

    Šiandieninis gyvenimas yra instant – tsakant, kaip tirpi kava – viskas turi būti „ant greičio“: įspūdžiai, naujienos, jausmai. Todėl viskas ir pralekia pro šalį, dažnai net nespėjus dorai pažiūrėti. O po svetimus pasaulius kapstytis tai laiko tikrai retam teužtenka. Peržiūrėti – gal ir taip, bet įsigilinti – ne visada. Na bet pasauliai kuriami turbūt ne vien tam, akd daugiau lankytojų pritrauktų, bet kad ir savo kūrybos aistrą autorius patenkintų 😉

  7. scania parašė:
    2008/12/31 01:00

    Kūrybos aistros variklis – tikėjimas, kad mūsų kūryba kažko verta 😉 Kad rasim, kas mūsų kūrybai pritaria, ar žavisi 😉 Čia apie tą pusę, kuri rašo.
    Kitų pasaulių paieškos variklis padarytas pagal panašumo į mūsiškį modelį – lekiam per pasaulius, kol pamatom ką artimą sau. Tik tada sustojam pasižiūrėti atidžiau. Ieškom kito tokio pat, kaip mūsų 😀
    Tai gerai, kad kartais norisi kažko visiškai nematyto ir neįprasto – kad nesustabarėt ant savo sofkutės 🙂

  8. grumlinas parašė:
    2008/12/31 11:31

    Na, kūryba osciliuoja tarp „rašymo sau“ ir „rašymo pagal pareikalavimą“. Tai, ką rašai daugiau dėl savęs (ar kelių artimiausių skaitytojų), retai tampa populiaru. Iš kitos pusės – kūrybinės baudžiavos metodu rašyti taip, kad būtų masinis susidomėjimas, retai tėra sielos balsas.
    O dėl sustojimų ten, kur įdomu – taip, tik ten mes sustojame. Nes stovėti ten, kur neįdomu, tiesiog nėra laiko. Ir prasmės 😉