Taigi, pratęsiant pamąstymus apie fotografavimą ir jo prezentavimą, kaip aš jį suprantu, pabandysiu išdėstyti samprotavimus apie seriją, kurioje bandau perteikti gyvosios ir negyvosios gamtos smulkiųjų detalių įvairovę. Ufff, na ir sakinys gavosi… 😉
Konkrečiau – serija „Raštai ir pavidalai“ yra mano paties bandymas sau pačiam parodyti tai, kad gamtoje yra daugybė gražių dalykų, kuriuos reikia tik pamatyti. Kažkaip įpratome žiūrėti į pasaulį turisto žvilgsniu – t.y., kad kažką pamatytume, tai turi būti didelio ir įspūdingo, krentančio į akis taip, kad kvapą užgniaužtų. Iš kitos pusės, mes su mielu noru pažiūrime ir nuotraukas, kuriose atvaizduotas visokių vabaliukų beigi gėlyčių gyvenimas, kad sušuktume: „O, kaip tai gražu!“
Vaizdai, kuriuos aš dedu į šią kategoriją, nesieka nustebinti. Tai greičiau bandymas pamatyti grožį paprastume. Akmens intarpų raštas. Medžio žievės struktūra. Žolės ar medžių lapų iškarpymas. Gėlių žiedų margumas. Ir taip toliau. Tai, kas mums praslysta pro akis, nes tai yra tiek kasdieniška, jog mes net nepastebime to neįkyraus grožio, supančio mus. Ir tik patekęs į vietą, kur to grožio nėra, pvz., kur nors į Egiptą, staiga suvoki, kad pasiilgsti netgi apdžiūvusių tingaus kiemsargio nenukirstų kiečių, kuriuose kliūva vedžiojamo šuns pavadys…
Fotografuodamas šią seriją, bandau užsifiksuoti sau visą tą aplink mus esančių tylių daiktų ir dalykų margumą. Nes, kaip pavyzdys – regis, akmuo visada akmuo, kas ten įdomaus. Tačiau dar vaikystėje palaukėje laipiodamas po melioratorių suvarytų akmenų luitų krūvas, aš kartkartėm susmąstydavau: „Kodėl tas akmuo rausvas, tas pilkšvas, o tas juosvas?“ Regis, jie visi iš to paties lauko, tad turėtų būti vienodi. Ir tik vėliau, sužinojus apie ledynmečius ir kitokius geologijos dalykus, atėjo suvokimas, iš kur tas akmenų margumynas. Tik neparėjo žavėjimasis akmenų raštais 🙂
Tad gal tiesiog pažvelkim į mus supantį nematomą pasaulį.
Kurio galo: Raštai ir pavidalai
Rgp 3rd, 2008 by grumlinas
Serija irgi puiki ir reikalinga (kai aptikau, visa šeima sulėkė pasižiūrėti), bet turinti šiokį tokį techninį trūkumą…
Tiems raštams atskleisti ir išryškinti reikalingas didelis nuotraukos raiškumas, kuris-ar dėl fotoaparato nustatymų, ar dėl objektyvo, ar paprasčiausiai dėl nuotraukų kompresinimo prieš talpinant internetan, dalinai dingsta. Ypač to raiškumo trūksta akmenų raštuose. Pvz. http://www.grumlinas.lt/RastaiPavidalai/IMGP3298.jpg
Netvirtinu, kad labai blogai taip, kaip yra dabar, bet retsykiais ranka tiesiog nevalingai ieško „sharpness“ mygtuko 🙂 .
Ale taip jau ir visa šeimyna… 😉
Kokybę žemina visi tavo paminėti komponentai: dalis fotkių pleškinta senuoju Canon S1, dalis fotkių a priori turėjo žemą skiramąją gebą, nes buvo skirtos daugiau tapetams daryti, dalis fotkių, atliktų naujuoju Pentax’u reikalauja sprendimo, kokiu režimu vistik fotkinti. Na ir aišku resamplingas publikuojant vitaminų neprideda. O pjauti per kontrastą irgi ne pats subtiliausias sprendimas 😉 Prie technikos reikės pasėdėt.
Anyway, šita serija mane turbūt labiausiai verčia pasitempt, ieškant to kasdieninio grožio.