Kažkur matyta ir apmąstyta:
Kai gimei, tu verkei, o visi aplinkui šypsojosi.
Kai tu mirsi – tu šypsosiesi, o visi aplinkui verks.
Jei tik būsi to vertas.
Apie gyvenimo vertę
Gru 1st, 2011 by grumlinas
Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali
Gru 1st, 2011 by grumlinas
Kažkur matyta ir apmąstyta:
Kai gimei, tu verkei, o visi aplinkui šypsojosi.
Kai tu mirsi – tu šypsosiesi, o visi aplinkui verks.
Jei tik būsi to vertas.
Ar ši makabreska tai lėtapėdžių estų įtaka?
Makabreska būtų taip:
kai mirsi, visi šypsosis, o pats verksi 😀
P.S. Tokios liūdnos temos, manding, nuo Tėvynės ilgesio… 😆
O toks užrašas ant pajūrio kapinių paminklo:
Buvau kuom esi,
Būsi, kuom esu…
Nea, iš kažkur parėjo atmintin…
Sveiki Grumlinai. Leidžiu sau pastebėti, kad ta su atspalviu nata skamba jau ne pirmą kartą.
Depresija, nuovargis, monotonija, anksti temsta, pilnatis, ilgas ruduo?
Bet ir melancholija galima žavėtis.
Galbūt kai kada ir rudeninė depresija… 🙁
Jei mintys tokios galvoje
Prailgusi naktis kalta nūnai
O, kunigaikšti !
😀
Nujooo, kasdien iš tamsos į tamsą gi judam…