…kas man niekad nebuvo aiškiai užsifiksavę galvoje 😉 Nes asociatyvinis ryšys „Krymo totoriai->karaimai“ man sugeneruodavo mintį „totorius=musulmonas“. Ir tik pamatęs puslapyje karaimų kapinių nuotraukas, aiškiai suvokiau, kad karaimai – ne musulmonai. Gyveni – mokaisi…
Karaimai – judėjai…
Gru 10th, 2011 by grumlinas
Man kažkada analogiškas atradimas buvo vartant kažkurio ten jų dailininko parodos katalogą.
Taip pat turėjau identišką klaidingą loginę grandinę, išvedančią į musulmonus 😉
Va-va – kažkaip pačiam juokas suėmė dabar. Buvo įtarimas, kad jie kažkokie netokie musliai, bet kai jų sektų melejonas, tai… kaip ir ortodoksų krikščionių bažnyčių turbūt kelios dešimtys yra
He. Karaimų ir žydų LDK iki turbūt XVI a. niekas neskirdavo aiškiai. Ir vėliau nevisada. Vistiek judėjai. 😉
Tai va ir aš jų neskyriau. Tik nuo muslimų 😀
judeju sekta jie 🙂
Tai tą jau kaip ir išsisaiškinome, miegančioji gražuole tu mūsų 😉
O aš radikaliai pakeičiau vieną savo istorijos žinojimo žinią 😉
Pažįstu vieną karaimą asmeniškai. Tai mano bandymą juos laikyti kažkuo panašiais į žydus, jis argumentavo tuo, kad Adolfas jų nelietė… Tada neradau kontrargumentų, vėliau supratau, kad klydau.
Na va. Man irgi kažkaip jų išlikimas karo metu dabar įdomus pasidarė. matyt, naciams jie buvo nepakankamai žydiški
Aš irgi kažkada maniau, kad karaimų tikėjimas – artimesnis islamui. Bet mano mieliausiasis apšvietė, kad jų tikėjimas – judėjų atšaka. Vėliau teko pasidomėti karaimais plačiau ir pati įsitikinau, kad daugelis jų apeigų yra labai panašios arba net tapačios judaizmui. Daugiausiai informacijos apie save karaimai pateikia patys. Jei įdomu, štai jų puslapis: http://www.karaim.eu
Ačiū už nuorodą, pastudijuosim 🙂
Kazkada teko skaityti pasakojima,kurio istoriskumo negarantuoju:) Vilniaus universitete dirbo senas zydas profesorius,kuris buvo visapusiskai istyrinejes karaimu istorija ir garsejo savo principingumu.Vienas is jo megstamu posakiu buvo:“ Nieko nera svarbesnio uz tiesa“. Karo pradzioje pas ji i Vilniaus geta slapta atvyko jo buves studentas ,tuo metu ejes aukstas pareigas vermachte,ir gerai zinojes senojo profesoriaus principinguma.Atvyko su prasymu paliudyti,kad karaimai yra judejai.Senukas pirma karta gyvenime pamyne savo principinguma tuo paciu isgelbedamas tukstanciu karaimu gyvybes.
Ta pasakojima man e-mailu Niujorke buvo atsiuntusi pazystama zyde is Vidurines Azijos 🙂
Įdomi istorija
Praejusi pavasari vaziavau i turistine kelione.Apgyvendino mane vienam kambary su nepazystama moterim,kuri isgirdusi kad as esu is Lietuvos,beveik eme sokineti is dziaugsmo :))))) „Jei tu lietuve,tai turi kazka zinoti apie karaimus“- vos nepuole man ant kaklo.:) Man patvirtinus,kad zinau,jos dziaugsmui nebuvo ribu.“Vadinasi tu gali patvirtinti,kad tokia tauta egzistuoja?!?“ „Egzistuoja“…- visai suglumau as.
Moteris pradejo pasakoti,kad gime ji Donecke,kur tik ju seima buvo karaimai.Aplink niekas apie tokius nebuvo girdejes ir girdeti nenorejo,tad dar vaikystej mergaitei susiformavo savotiskas kompleksas,kad ji yra atstove tarsi neegzistuojancios tautos..Bebaigiant vidurine atvaziavo ekskursijon i Lietuva ir cia netiketai suzinojo apie karaimus.Dziaugsmui nebuvo ribu.Veliau emigravo i JAV,susipazino su kazkokiu lietuviu ir be galo prie jo prisiriszo,nes jis zinojo,kad ji karaime…Kilusi is beveik nereligingos seimos,pasimete i religija ir pastoviai lankosi zydu sinagogose.Zydai priima ja uz sava,tik nesupranta apie kokius dar karaimus ji tauskia…Buvo nuosirdziai gaila,tos nerandancios saves moters,kurios didziulio noro buti karaime nesupranta net jos karaime mama.
Nublemba, čiagi rimta tikra žmogiška tragedija – jausti save KAŽKUO ir negalėti juo būti iki galo
Lijana, svarbiausia, kad ji savęs ieško ir neatsižada savo šaknų. Deja, žinau žmonių, kurie niekina savo ištakas.
[…] Čia mane kai kurie istoriją išmanantys kolegos suspardė kelio dulkėse už sąžiningą prisipažinimą, kad aš karaimus laikiau musulmonų porūšiu, o jie pasirodė esą judėjų sekta Iš tikrųjų situacija kur kas sudėtingesnė, nei atrodo, tad leidžiau su nufirfinti ir pateikti info iš jų pačių lapotinklio (už nuorodą AČIŪ Giedrei): Karaimų religija – karaizmas – iš esmės yra grynasis Senojo Testamento tikėjimas, savo dogmas grindžiantis vien Biblijoje užrašytomis tiesomis ir nepripažįstantis jokių šiuos šventuosius tekstus žodžiu ar raštu komentuojančių autoritetų. Karaizmo sistemoje jokie kiti raštai – nei Naujasis Testamentas, nei Talmudas, nei Koranas – nėra šventi ar kodifikuoti, jie nesuteikia argumentų, neatspindi religijos tiesų suvokimo (žodinės ar rašytinės) tradicijos. Visos tikrosios tiesos glūdi tik Senajame Testamente ir kiekvienas tikintysis karaimas turi teisę jų pats šiame tekste ieškoti. Karaizmo esmę atspindi ir pats religijos pavadinimas (karaizmas), kilęs iš veiksmažodžio kara, arabų ir hebrajų kalbose reiškiančio skaityti, rečituoti šv.Raštą. Tos pačios šaknies yra ir Koranas. Plačiausiai pripažįstama ir labiausiai tikėtina teorija apie karaizmo doktrinos formavimąsi sako, kad karaizmas atsirado VIII amžiuje Mezopotamijoje, Abasidų dinastijos kalifo Abu-Džafar-Abdullah al-Mansuro, valdžiusio 754-775 m., laikais. Naujos doktrinos idėja pasipriešinti esamai rabinistinei Senojo Testamento komentavimo ir švento šių komentarų laikymosi tradicijai kilo Ananui, Dovydo sūnui. Garsusis jo dictum teigė: “Kruopščiai ieškokite Biblijoje ir nepasitikėkite mano nuomone”. Dėkingoje islamo dirvoje jo pasekėjų ratas vis plėtėsi, naująją teoriją imta kodifikuoti, konceptualizuoti. Pamažu ji įgavo normalų religinės srovės pagreitį, atversdama į naująjį tikėjimą įvairių tautų žmones. Karaizmo religinė doktrina buvo stipriai įtakota islamo – perimti analogijos (kyjas), tikėjimo laisva žmogaus valia, religinės terminijos (antropomorfiniai vaizdiniai keičiami simbolinėmis sąvokomis) principai, kai kurios religinės dogmos (kybla), atskiros sąvokos (kurban). Pripažįstama, jog islamo tiesų Ananas, Dovydo sūnus, sėmėsi pirmiausia iš Abu-Hanifos, žmogaus, įsteigusio vieną iš keturių kanoninių islamo mokyklų. Chazarų kaganatas, valstybė, apėmusi pietines šiandieninės Rusijos teritorijas ir IX amžiuje pasiekusi galybės viršūnę, garsėjo savo religiniu tolerantiškumu. Karaizmo misionieriai, kaganatą pasiekę VIII-IX amžiuje, atvertė į savo tikėjimą dalį tiurkų genčių (chazarų, kipčiakų-kumanų, arba polovcų, ir kt.), gyvenusių pietinėse Rusijos stepėse ir Kryme. Bendra religija ir kalba šias gentis ilgainiui suvienijo į tautą, ir religijos pavadinimas virto etnonimu. Tų genčių palikuonys ir yra šiandieniniai Lietuvos karaimai. Taigi, islamizmo ausys iš karaimų tikėjimo aiškiai kyšo, tad tą tikėjimą turbūt derėtų laikyti judaizmo ir islamo eklektika. Jaučiuosi biškį patobulėjęs ir kažkiek reabilitavęsis […]
Manau, kad jų tikėjimą reiktų suvokti kaip atskirą – karaizmą. Dauguma karaimų taip ir teigia. Pavyzdžiui, H. Kobeckaitė, kalbėdama apie jų tikėjimą, net neužsimena, jog karaimai – judėjų sekta. Ji tik mini panašumus su judaizmu ir islamu.
Vienžo, patys sau 😉