Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie karaimų religiją

Gru 13th, 2011 by

Čia mane kai kurie istoriją išmanantys kolegos suspardė kelio dulkėse už sąžiningą prisipažinimą, kad aš karaimus laikiau musulmonų porūšiu, o jie pasirodė esą judėjų sekta 😉 Iš tikrųjų situacija kur kas sudėtingesnė, nei atrodo, tad leidžiau su nufirfinti ir pateikti info iš jų pačių lapotinklio (už nuorodą AČIŪ Giedrei):
Karaimų religija – karaizmas – iš esmės yra grynasis Senojo Testamento tikėjimas, savo dogmas grindžiantis vien Biblijoje užrašytomis tiesomis ir nepripažįstantis jokių šiuos šventuosius tekstus žodžiu ar raštu komentuojančių autoritetų. Karaizmo sistemoje jokie kiti raštai – nei Naujasis Testamentas, nei Talmudas, nei Koranas – nėra šventi ar kodifikuoti, jie nesuteikia argumentų, neatspindi religijos tiesų suvokimo (žodinės ar rašytinės) tradicijos. Visos tikrosios tiesos glūdi tik Senajame Testamente ir kiekvienas tikintysis karaimas turi teisę jų pats šiame tekste ieškoti. Karaizmo esmę atspindi ir pats religijos pavadinimas (karaizmas), kilęs iš veiksmažodžio kara, arabų ir hebrajų kalbose reiškiančio skaityti, rečituoti šv.Raštą. Tos pačios šaknies yra ir Koranas.
Plačiausiai pripažįstama ir labiausiai tikėtina teorija apie karaizmo doktrinos formavimąsi sako, kad karaizmas atsirado VIII amžiuje Mezopotamijoje, Abasidų dinastijos kalifo Abu-Džafar-Abdullah al-Mansuro, valdžiusio 754-775 m., laikais. Naujos doktrinos idėja pasipriešinti esamai rabinistinei Senojo Testamento komentavimo ir švento šių komentarų laikymosi tradicijai kilo Ananui, Dovydo sūnui. Garsusis jo dictum teigė: “Kruopščiai ieškokite Biblijoje ir nepasitikėkite mano nuomone”.
Dėkingoje islamo dirvoje jo pasekėjų ratas vis plėtėsi, naująją teoriją imta kodifikuoti, konceptualizuoti. Pamažu ji įgavo normalų religinės srovės pagreitį, atversdama į naująjį tikėjimą įvairių tautų žmones.
Karaizmo religinė doktrina buvo stipriai įtakota islamo – perimti analogijos (kyjas), tikėjimo laisva žmogaus valia, religinės terminijos (antropomorfiniai vaizdiniai keičiami simbolinėmis sąvokomis) principai, kai kurios religinės dogmos (kybla), atskiros sąvokos (kurban). Pripažįstama, jog islamo tiesų Ananas, Dovydo sūnus, sėmėsi pirmiausia iš Abu-Hanifos, žmogaus, įsteigusio vieną iš keturių kanoninių islamo mokyklų.
Chazarų kaganatas, valstybė, apėmusi pietines šiandieninės Rusijos teritorijas ir IX amžiuje pasiekusi galybės viršūnę, garsėjo savo religiniu tolerantiškumu. Karaizmo misionieriai, kaganatą pasiekę VIII-IX amžiuje, atvertė į savo tikėjimą dalį tiurkų genčių (chazarų, kipčiakų-kumanų, arba polovcų, ir kt.), gyvenusių pietinėse Rusijos stepėse ir Kryme. Bendra religija ir kalba šias gentis ilgainiui suvienijo į tautą, ir religijos pavadinimas virto etnonimu. Tų genčių palikuonys ir yra šiandieniniai Lietuvos karaimai.
Taigi, islamizmo ausys iš karaimų tikėjimo aiškiai kyšo, tad tą tikėjimą turbūt derėtų laikyti judaizmo ir islamo eklektika.
Jaučiuosi biškį patobulėjęs ir kažkiek reabilitavęsis 🙂

Posted in istorija

9 Responses to “Apie karaimų religiją”

  1. Giedrė parašė:
    2011/12/13 11:00

    Prašom prašom… Kuo daugiau žmonių apsišvies, tuo geriau. Aš už tai, kad žiniomis reikia dalintis. 🙂

  2. MariukasM parašė:
    2011/12/13 11:09

    Vo kaip įdomu. Aš irgi galvojau, kad karaimai yra susiję su islamu. Tad visa ši istorija ir man naudinga naujiena.

    • grumlinas parašė:
      2011/12/13 11:12

      Va-va – ir man biškį smegenis praplovė beigi davė suprsti, kad pasaulis pilnas dar nežinomų dalykų

  3. proffanas parašė:
    2011/12/13 11:33

    Nustebino, kad žodelis ‘karaimai’ reiškia jų tikėjimą, o ne konkrečią tautybę/etninę grupę. Išvadoje, kiekvienas panorėjęs gali tapti karaimu?… Galvoje kažko į lentynėles negula; naujiena pernelyg šviežia ir netikėta 🙂 . Visada laikiau juos atskira, uždara tautele…

    • grumlinas parašė:
      2011/12/13 11:48

      Kažkas panašaus su žydais – tai vsų pirma judėjų religija (nuo to jie ir Jude), tik paskui visa kita

    • MariukasM parašė:
      2011/12/13 14:30

      Tautybė, kaip individo tapatumas, pradėta naudoti kažkur 19 a. Nuo akstyvųjų viduramžių žymiai svarbiau buvo tavo priklausomybė kokiai nors religijai, konfesijai ir t.t. Tautybė buvo dzin.

      • grumlinas parašė:
        2011/12/13 14:31

        Ir valstybė buvo daugiau dinastinė nei nacionalinė sąvoka

        • proffanas parašė:
          2011/12/13 18:30

          Valstybė pražioje, berods, buvo vien teritoriją, iš kurios renkama duoklė, apibrėžianti sąvoka, bet nedrįsiu ginčytis; lai šneka specai…

          • grumlinas parašė:
            2011/12/13 19:24

            Na taip – aristokrato valdos, ir tas pats aristokratas valdįė žemes įvairiose vietose – prisimink lopinines Vokietijos kunigaikštystes ar normanų valdytą Normandiją+Angliją