Bendraujant su žmogumi, svarbiausia yra jo klausytis. Nes jei mes kažkam suteikiame dėmesį – tai yra mūsų didžiausia auka kitam.
22 Responses to “Apie klausymąsi”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Auka? Nemanau…
Na, sąvoka „auka“ yra labai plati 😉 O kaslink girdėjimo vs klausymosi – čia jau tamsta bandai sliekų ant betono ieškoti: jei nesiklausysi – neišgirsi 😉
Aš dažnai žmonos klausau (nuo bendraties – klausytis)…alebettačiau, ką ji sakė?
aaa… na tai čia yra triukšmų nufiltravimas, kai nelieka nieko prasminio 😉
perduosiu saviškei, bet pasakysiu kas sugalvojo 🙂
😉
Ir gal girdėti svarbiau, nei klausytis? 🙂
Kaip kada – žiūrint, ko sieki. Jei dėmesio – visiškai užtenka klausymosi. O šiaip reikia girdėti, kad neklaidžiotum aklas per gyvenimą 😀
Aha – išgirsti instrukcijas, kaip toliau teisingai gyventi 😉
sutinku
Kažkur esu skaitęs pusiau juoką apie tai, kad, berods, Anglijoje moteriškė padavė į teismą vyrą, kai paaiškėjo, kad jis jau keletą metų patapo kurčias. Įsivaizuoju, moteriškė burba, vyras linguoja galvą, bet nieko negirdi… Apmaudu juk.
Gaila vyriškio… ir kurčias, ir nuteistas… 🙁
Teisėjas: „Kodėl negelbėjot žmonos, kai ji skendo?“
Vyras: „O kas žinojo, kad skendo? Rėkė, kaip visada…“
+1 😀
Čia apie tai, kuo skiriasi klausymasis nuo girdėjimo, jei ką…
tai tiek net aš supratau 😉
Tiesiogine prasme esu paaukojęs nepažįstamam žmogui valandą taip, kaip pamintyta Gaspadoriaus, o būtent:
Ruduo jau, bet prisėdau lauko kavinėje – turėjau tam gal 10 minučių- kavos puodelis + cigarėtė. Visi penki stalai tušti. Matau, ateina senukas su bokalu, akimis tiesiog prašosi pakviečiamas prisėst. Linkteliu,tas net nušvinta:
-Galiu? Aš tik vakar grįžau iš IZRAELIO.
Iš mandagumo paklausiu, koks ten oras, dar kažko … Mano pašnekovas išporina visą savo istoriją. Izraelin išvažiavo jo buvusi žmona ir išsivežė devynmetę tuomet jų dukrą. Prieš kelis metus žmona pasimirė, duktė (ar ne po 40 metų) susirado jį ir jau keli metai kasmet pasikviečia Izraelin ir „kaip kokiam prezidentui daro ekskursijas“
Sušalom, persėdom vidum, apie daug ką pasikalbėjom- gerą valandą, gal net dvi.
Va, taip -žygiais, o ne žodžiais reikia 🙂
Na va, yra ir prisilaikančių šito principo 🙂
Yra. Kartais juk norisi išsikalbėti, o kartais- tiesiog pasiklausyti. Kai atitinka kirvis kotą (vienas nusiteikęs kalbėti, kitas- klausyti), nutinka visokių įdomių dalykų. Taip atrandama ir draugų visam gyvenimui, ar netgi žmona 😉
Jooo – koto-kirvio atitinkimo fenoemas yra puikus dalykas 🙂
28 metus vyro ( gintaro) sistemingai paklausiu ar gerai atrodau, jis dirsteli (daznai be akiniu, nes tuo metu skaito) ir atsako , kad gerai. Visai neseniai, po tokio klausimo uzsidejo akinius , paziurejo, pasake, kad gerai. As perklausiau, o kam akinius uzsidejo, o tas atsake, tai kad be akiniu nematau…
taip, kad klausyti ir isgirsti, ziureti ir matyti skirtingi dalykai…
Aha, pabandyčiau pasakyti, kad negerai atrodai… 😉