Iš internetų, anglišakas žodžių žaismas:
God wants spiritual fruit,
not religious nuts…
Apie tai, ko nori Dievas
Sau 6th, 2012 by grumlinas
Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali
Sau 6th, 2012 by grumlinas
Iš internetų, anglišakas žodžių žaismas:
God wants spiritual fruit,
not religious nuts…
…becouse these nuts can be extremly bitter….
…true, true 😉
Iš tokio savo mažytės jaukios asmeninės religijos kūrimo ir ateina tikėjimai horoskopais ir kiti žavūs maži nuklydimai.
Jei tai netrukdo kitiems ir padeda dvasinei pusiausvyrai – mažytė jauki asmeninė religija yra čiki 😉
Norint tikėti horoskopais, tereikia smulkmenos: nesiorientuoti aplinkiniame pasaulyje… 😉
Nesutinku. Horoskopai ir burtai nepadeda, todėl tokia ‘if … then…’ konstrukcija yra teisinga tik griežtai loginiu požiūriu.
Pažvelk į žmones aplinkui – būtent horoskopai ir burtai daugeliui padeda. Saviįtaiga, brač, yra didis dalykas 😉
A, saviįtaiga… Aš jau pamaniau, kad čia yra tikinčiųjų horoskopais; gal net pas varažeiką (tfu; astrologę) vaikštančių 😀
Pasaulis pilnas nuostabių dalykų… 😉
Padeda kurį laiką, o po to visos iliuzijos subyra kaip kortų namelis. Tokiems žmonėms reikia padėti, o ne toliau klampinti astrologų būrimuose.
KAIP padėti? Pasakyti, kad visa tai fignia, ir pasiūlyti bušokti nuo tilto?
Deja, bet neturiu laiko nuosekliai aprašyti to čia. Šiaip tokiam žmogui geriausia patarti kreiptis į dvasios specialistus. Lietuvoje tai pagrinde kunigai ir vienuoliai.
Nuva, aš neturiu laiko, tu neturi laiko… Laiko turi vienuoliai ir kunigai? Tad gal nereikia kritikuoti žmonių, kad jie išeina iš realybės pasaulio į iliuzijų pasaulį, ania? 😉
Gerai pastebėjai apie tai, jog nėra pakankamai tai galinčių daryti žmonių. Pritariu.
Tačiau tai nereiškia, jog galima pateisint metimąsi į burtus.
Aš neteisinu. Tiesiog konstatuoju faktą, kad:
1) žmonės turi teisę patys apsipspręsti
2) jei negali žmogui padėti – geriausia palikti jį ramybėje
Padėti pasakant, kad tai, ką darai, nėra geras dalykas, irgi galima. Žmogui reikia bent duoti gaires. O nuo jų gali prasidėti jo asmeninė kelionė daug geresnėm kryptimis.
„Padėti pasakant, kad tai, ką darai, nėra geras dalykas, irgi galima.“ – o kodėl esi įsitikinęs, kad tai, ką daro kitas, yra negerai? Kodėl tu manai, jog tai TU sprendi GERAI/BLOGAI dilemą? Juk kitas žmogus lygiai taip pat gali pasakyti, jog tai tu gyveni neteisingai, nes neturi tikėjimo?
Čia nėra užsipuolimas, jei ką – tiesiog visuomet reikia pagalvoti – „o kodėl mes taip mėgstame mokinti kitus teisingai gyventi?“ Pasikartosiu – vieno žmogaus teisės ir laisvės baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus teisės ir laisvės. Tad gyvenime visų pirma reikia rodyti pavysdį, o ne neprašytm mokinti kitus. Žinau, nes pats kažkada auklėjau neteisingaidarančius™. Kol suvokiau, kad mes tiesiog esame kitokių vertybių sferose, tad visa tai beprasmiška…
Paskutinis komentaras remiasi prielaida, jog viskas yra reliatyvu. Diskutuot su tokiais žmonėmis yra beviltiška, nes jie mano, kad bet koks gyvenimo pasirinkimas yra lygus bet kokiam kitam pasirinkimui ir mėgaujasi tariamos laisvės iliuzijomis.
Taip, viskas yra reliatyvu. Aiškinu ant pirštų:
Žudyti žmones yra gerai ar ne? Na, blogai, ania? Irane susprogdintas inžinierius-atomininkas, dirbęs prie Irano atominės bombos kūrimo, tad tai kažkiek sutrikdo tą kūrimą, pasaulio saugumas kažkuriam laikui prasitęsia. Plius tai priverčuia susimąstyti kitus panašius mokslininkus, kad ir jiem gali būti amen-poteriai. Tai žudyti žmones gerai ar blogai?
Paties siūloma vienintelio-teisingo-pasaulio-matymo ™ koncepcija turi vieną bėdą – ji nėra visuotinai visiems priimtina. Ką daryti tada? Aišku, yra tradicinis bolševikinis-nacistinis metodas – nenorinčius teisingai matyti – į lagerius… 😉
apropos – į burtus žiūriu skeptiškai 😉
„Padėti“ reiškia nuo mažens žmogui kalti į galvą, kad jis pats atsakingas už savo likimą, o ne dangaus ženklai, ufonautai ar Kubilius. Jei tas nuo mažens nedaryta, fig tu jam vėliau padėsi… Gali nebent palaikyti išmuiluotą virvę, kol taburetę patogiau pasistatys.