1896.01.14 – gimė Jeronimas Uborevičius, lietuvių kilmės tarybinis karinis ir politinis veikėjas, pirmo rango komandarmas (m. 1937 m.)
Jooo, jooo, žinau, kad apie sovietinius veikėjus neparašyti ką nors blogo yra fui-kaka 😉 Tačiau Uborevičius yra stalinizmo laikotarpiu aukščiausiai užkopęs karinės karjeros laiptais lietuvių kilmės karininkas ir tik viena pakopa jį teskyrė nuo Tarybų Sąjungos maršalo (o ir šiaip iki 2PK pradžios pirmo rango komandarmo laipsnius tegavo 9 žmonės, iš kurių nebuvo sulikviduoti tik trys, o vienas spėjo mirti iki represijų). O kaslink paties Uborevičiaus – tegaliu pasakyti tik viena – nepaklausė jis patarlės „neik su velniu obuoliauti, nes ir be pintinės liksi“. Nuėjo pas raudonuosius, jiems sąžiningai tarnavo tiek kovose prieš baltuosius, tiek slopinant valstiečių sukilimus (kai tam buvo naudojamas cheminis ginklas), tačiau liepto galas buvo paprastas – „Tuchačevskio byla„. Paprastas stalinizmas, tsakant…
… a jo pagal kiek modifikuotą Uborevičiaus „ustavą“(kariuomenės statutą) iki šiol rusų armija gyvena.
O šiaip tai jį kartu su Putna ir kitais suėdė dviejų didžiausių karinių grupuočių tuometinėje RKKA (Raudonojoj armijoj) kova. Buvo dvi grupuotės: „pervokonniki“ (t.y. pirmosios raitelių armijos atstovai – Budionas,Vorošilovas, prie jų ir Stalinas) ir „vtorokonniki“ (antroji raitelių armija) kartu su „raudonaisiais kazokais“ (Tuchačevskis, Putna, Uborevičius, Fabricijus, Primakovas, Jakiras etc.) kurios pastoviai kalėsi dėl įtakos ir valdžios.
Taip, tiesiog jis pakliuvo tarp pralaimėjusių…