Kažkaip vakar, beslidinėdamas nevalytomis Kauno gatvėmis, susigaudžiau, kad po mano „nuotykio“ praėjo jau mėnuo. Kaip GREITAI tas laikas bėga, kaip bėga… Ir ateina suvokimas, kokia svarbi tokiu sunkiu momentu aplinkinių žmonių pagalba.
Tai va sumąsčiau, kad greičiausiai nepadėkojau ar nepakankamai padėkojau tiems, kas ištiesė pagalbos ranką tą sunkią popietę ir po jos:
– tuo pačiu keliu važiavusiems žmonėms, kurie sustojo, atvertė mašiną, surankiojo išilaksčiusius daiktus…
– tuo pačiu keliu važiavusiam Kauno Klinikų rezidentui-chirurgui, kuris kiek galėjo, suteikė pirmąją pagalbą, o paskui pavėžėjo mano brangiausios seserį, jos dukrą ir mūsų mažąjį basetėlį link kelionės tikslo…
– sūnėnui Mindaugui, tądien budėjusiam Kauno klinikose, kuris mums pasimetusiems padėjo susigaudyti, kur ir kaip atlikti visus tyrimus…
– pusseserei, jos vyrui ir jų žentui, kurie padėjo man susidoroti su Kibiruxo palaikais, daiktais ir važinėjimais į Kaišiadorių policiją ir Klinikas, o taip pat pakvietė mūsų aplamdytą šeimyną kartu praleisti Kūčių vakarą ir Kalėdas…
Pasaulis pilnas gerų žmonių. Tikrai. AČIŪ jiems.
Kalba gavosi, kaip Oskaro įteikimo proga… 🙂 Kaip ten sakoma, kas mūsų nenugali…
Tu žinai, kai esi užspaustas ir visiškai bejėgiškas ant šono gulinčioje mašinoje, kaip niekad aiškiai suvoki, kaip tau reikia pagalbos, Ir kai ateina – atsiranda suvokimas, kad tikrai esama gerų žmonių. Nors, kaip vėliau pasakė keliukai – daugumoje atvejų pagalbos nesusilaukiama, mes buvome retas atvejis…
gera yra žinoti kad ne vien svolačiai aplink egzistuoja 🙂
Ir žinoti, ir įsitikinti
Mano ironija buvo geranoriška, patikėk, nenorėčiau to pergyventi. Laimė, kad viskas taip finišavosi…
Nea, nesusiparinau – tiesiog iš tikrųjų vakar su brangiasiąja prisiminėme tą įvykį ir sumąstėme, kad reikia pasakyti AČIŪ.
Tikiuosi, į temą, gaspadoriau:
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=KTOofD-FIE0
Purto, žinok… nelinkiu niekam besisukančios nudžiūvusios žolės priekiname lange… kol sueiži stiklas… 🙁
aš apie neabejingus bėdai žmones…
Taip, pats esu traukęs iš griovio ar stūmęs – tiesiog padedi, kai gali
Kaip as toki ivyki praziopsojau. Citroeno gaila nors ir be airbagu.
Citroenų VISAD gaila 😉
Gal kiek sausokai skambės, bet tikrai džiaugiuos, kad iš tokių persivertimų pavyko be sunkių traumų išsikapstyt. Plaukai šiaušias skaitant.
Kuo toliau, tuo labiau džiaugiuosi ir aš