1411 – Didysis karas, prasidėjęs 1409 m. rugpjūčio 14 d., pasibaigė Torūnės taikos sutartimi, kuria Žemaitija buvo pripažinta Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Šia sutartimi baigėsi Lietuvos ir Lenkijos karas prieš Kryžiuočių ordiną
Kažkaip iš mokyklinės istorijos esame įsisąvinę, kad sumušėme kryžiuočius Žalgirio mūšyje 1410aisiais, ir psio, totali pergalė. O pasirodo, niovėmės dar ilgokai, kol pagaliau buvo pasirašyta taikos sutartis, atstačiusi prieškarinį status quo. Na, didelis pliusas buvo Žemaitijos prijungimas prie Lietuvos.
Šiaip po 3 metų, 1414 vėl prasidėjo naujas karas tarp Lietuvos+Lenkijos ir kryžiuočių, kai Vytautas nutarė, kad Klaipėdos kraštas yra Žemaitijos dalis ir todėl turėtų priklausyti Lietuvai. Taip ir įvyko, tik po pusės tūkstantmečio…
A propos, medžiaga pamąstymui – 1398-1411 Kaunas buvo pasienio miestas. O juk taip galėjo ir likti…
Nu va. Sėdėtumėm ant sienos. Plukdytumėm cigaretes per Nemuną iš Aleksoto į Lietuvą ir vargo nematytumėm. O dabar prie minus 20 reik į darbą važiuot 🙁
Va-va… Nu neįtiksi tiems lietuviams niekaip… 😉
Aleksotas buvo Prūsijos teritorija – taigi, iš Aleksoto plukdytum manufaktūrą ir sachariną, o į ten varytum sviestą 😉
Pats tu Prūsijos teritorija…
Kaunas nors ir buvo pasienio miestas, bet užtat Vilnius nuo kito pasienio buvo tikrai tolokai :).
Jooo… iki Smolensko gyvas galas kelio…
Ačiū. Virš 50, o akiratis vis plečiasi… Čia aš apie save…
Prašom. Stengiamės Tėvynės labui! 😉
Mokykloj visu šių dalykų moko. Kas kaltas, kad apart taves (manes) niekas nesiklauso? 🙂
nzn… nors – absoliučiai daugumai visa tai giliai dzyn, bo Šoksumanimi ir panašios kramtuškės smegenims turi žymiai didesnį prioritetą
apie Kauną – pasienio miestą. Ar nebuvo tokio laikotarpio (berods 19a antra pusė), kai ties Kaunu keitėsi laiko juosta? Žiūriu dabar į žemėlapius, nerandu tokio periodo…
a, va:
Aleksote ne tik carinės Rusijos, bet ir Nepriklausomos Lietuvos laikais buvo kiek skirtingi įstatymai: Napoleono kodeksas ir skirtingi kalendoriai. Mat Kaunas tada priklausė Rusijos Šiaurės vakarų krašto daliai, o Aleksotas su Užnemune – Lenkijos karalystei. Juokaujant Aleksoto tiltas buvo laikomas ilgiausiu pasaulyje: Kauno gubernijoje galiojo pravoslavų kalendorius (Julijaus kalendorius), o Užnemunėje – katalikų (Grigaliaus kalendorius), todėl per jį keliauti tekdavo net 13 dienų (XX a. senojo stiliaus kalendorius būtent tiek dienų buvo atsilikęs nuo naujojo).
Turėjom ilgiausią pasaulio tiltą 😉
Yep, norėjau apie tai parašyti, bet viską išdėstei pats 🙂
Žemėlapis tai klaikiai briedovas… Nei tai Žemaičių vyskupystė, nei tai Žemaičių kunigaikštystė. Kažkoks hibridas. Kodėl Žemaitija nusitęsė į Sūduvių žemes man išvis neaišku. Kodėl čia įtraukta Upytės žemė ir kiek suprantu, beveik net ir RAkiškis, man irgi mįslė.
Palyginimui:
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Eldership_of_Samogitia_(%C5%BDemaitija)_within_Lithuania_in_the_17th_century.png
http://www.maps4u.lt/lt/maps.php?cat=88
Tradiciškai riba tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos yra skaitoma Dubysa, taip kad pasienio miestu tuo metu Kaunas tikrai nebuvo.
Nu koks yra – toks yra. O siena šiaip berods Nevėžiu ėjo, kas tame Wikipedijos žemėlapuyje ir atspindėta
Žemaitijos riba ėjo Nevėžiu
Tokiu atveju, naujoji Kauno pilis galėjo būt paribio miestu, bet jos nebaigus statyt (1363) kryžiuočiai sugriovė, o kiek vėliau ten pasistatė Gottesverderio pilį.
Na, Raudondvaris jau anapus Nevėžio, Žemaitijoje, anot S.Stanevičiaus 😉
Mes, berods, apie Vytauto laikus kalbam:)
Ir Kryžiuočių pretenzijas apie Mindaugo dovanotas žemes? Ar apie 19 amžių?
Tai kad, berods, istorinė siena tarp Žemaitijos ir Lietuvos visad ta pati buvo, tik dabar ta Žemaitija sugrūsta į trečdalį buvusios teritorijos, jai priskiriant tik išlikusias žemaičiakalbes žemes
(OD) Įdėjau gi paveiksliuką, kas yra žemaičių seniūnija (kartais kunigaikštystė). Na nevisai ten žemaitiškos -emės, žemaičiai kaip tik judėjo iš rytų į vakarus į kuršių ir skalvių teritoriją, kiek vėliau ir mažąją Lietuvą.
Kryžiokai pretendavo į Mindaugo „dovanotas“ žemes, t.y. iki Dubysos. Kita vertus, ką užgrobdavo, tą ir laikė. Na o sklaidos kryptis ta pati – palei upę, nes logistika tuo metu patogiausia buvo upėm. Ypač žiemą, ledu.
Litvinai pasiima 19 amžiaus Žemaičių vyskupystę ir pagal tai buria, kur žamoitai, kur licvinai.
O tai jau nemenkas anachronizmas, nors logikos tame yra. Žemaičių vyskupai smarkiai prisidėjo prie lietuvybės darbo. Vilniaus vyskupystėje buvo vykdoma prolenkiška politika, kur kunigai nešė lenkų kalbą. Yra daug užrašymų ir kunig atasakaitų iš 19 amžiaus antros pusės, apie tai kaip iš pradžių baltarusėjo ištisi kaimai, po to lenkėdavo. O po to jau tiesiog per kelis metus, be tarpinių grandžių lenkėjo. reiškinys tyrinėtas.
Nu kas su profu drįstų ginčytis? 😉
Šiaip tai, kad žemaičiai savo migracijoje į vakarus kuršius per pusę perspudė, tai žinojau, tiesiog atėjo toks dar aiškesnis šito fakto suvokimas, matant ir apmąstant istorines ribas ir sienas
Bet Upytės žemė ir Biržai žemėlapyje priskirti Žemaitijai. Tas šiek tiek keista.
Administracinis Žečpospolitos padalinimas ir tiek: http://maps.vlasenko.net/historical/ukraine/europa-map-1739.jpg
(OD) – va ir kuo dabar tikėt? Wikipedijoj pateikiamu paskirstymu, ar vlasenko ukrainietišku žemėlapiu?
Žemėlapis ne vlasenko, o 1739ųjų, t.y. Žečpospolitos laikų. Aišku, situacija pakitusi, palyginti su mūsų aptariamu laikotarpiu, t.y. XVa., bet idėja kaip ir aiški – tos pakraščio žemės galėjo migruoti nuo Žemaitijos prie Lietuvos ir atgal, priklausomai nuo konjunktūros. O Wikipedija panaudojo kokį nors generic map’są. Šiaip reiktų kada sugrįžti prie Lietuvos kartografinio atvaizdavimo laiko tėkmėje, tai gal išlįstų tų ribų ir daugiau
Liudvikas XV ir jo kartografai nebūtai turėjo daug žinot apie LDK. Wikipedijos, žinia, be šaltinio. Šįvakar tingiu jau savo knygose knistis ir ieškot.
Man va šito nekrauna http://data.lnb.lv/nba05/kartes/PDF/114.pdf, čia gerokai detaliau viskas.
Tamošius neviernas, blemba… 😉 tai gal tau ir Radvila Našlaitėlis (iš kurio greičiausiai francūzai ir pyzdino info) neįtiks? http://maps4u.lt/lt/maps.php?img=Magni_Ducatus_Lithuaniae_1631-6500&w=600&h=400&cat=11 – pazūmink apie Kowno, smulki punktyrinė linija puikiai rodo, kas kam priklauso
Pasikroviau tą tavo latvišką PDFą – tas pats, tik kitoje saujoje – Biržai Žemaitijoje 😉 – irgi pyzdinta nuo Radvilos Našlaitėlio žemėlapio – realiai jis tik XVIII pabaigoje buvo atnaujintas
Ai, dar apie licvinus.
Bendrinės lietuvių kalbos formavimasis, gan įdomus dalykas, kaip potėme.
Tradiciškai atrandami trys židiniai: Mažlietuvių (o iš esmės Kulviečio Vilniaus mokyklos mokinio Mažvydo), Vilniaus tarmės – K. Sirvydo ir tik po to jau kapsų, kurios ryškiausias atstovas – J. Jablonskis.
Čia bičiulis vakar paminėjo, kad iš išlikusių prūsų kalbos žodynų, gan jaučiamas „dzūkavimas“. Žinant, kad nemaža dalis prūsų persikėlė į rytų Lietuvą (dabar nemaža dalis tos teritorijos yra Baltarusijoje, nors kaimų pavadinimai „Пруселяй“ išlikę (čia autentika, iš neseniai vykusios pakartotinės Neries ekspedicijos). Dar, iš pasakojimų, kai paklausi vietinių, ar čia kas kalba lietuviškai, dažnas atsakymas būna „jau nekalba“, bet girdėjom, kad gretimam kaime, į vakarus dar moka. Ir taip dešimtim kilometrų.
indomu su tais prūsdzūkiais, vienok…
neviernas, ne:)
O už šitą žemėlapį tai dėkingas.
Juolab, kad pavietų ribos tais punktyrais:)
Tarp kitko, atidžiau pasižiūrėjus, kilo minčių apie vakarietiškų žemėlapių nevisaiteisingai pateiktas administracines ribas, nes pasidomėjęs biškį rimčiau, radau, jog Upytės žemė/pavietas Žemaitijiai, berods, niekad nepriklausė. Radvilos žemėlapyje yra linijinis ir taškinis punktyrai, priskiriantys Biržus ne Žemaitijai, jei likusią ribos dalį identifikuoti upėmis. Tačiau bet kokiu atveju Žemaitijos riba ties Kaunu eina Nevėžiu
Na va, susitarėm:)
Nevėžis išties yra riba tarp Žemaitijos. Dubysą minėjau tik kryžiokų kontekste.
Čia smagu tai, kad Kėdainiai Žemaitijos seniūnijoje.
Yep, Upytės žemė neprikaluso Žemaitijai ir visi map’sai, netgi XVIa. yra lož’, pizdež’ i provokacija 🙁
Tie punktyrai man iki galo naiškūs. Buvo dar ir tokia Biržų kunigaikštystė.
Anyway, angliškojo vikipdijoj radau gan juokingą interpretaciją, kad Melno taikos sąlygomis nustatytos sienos buvo atsatytos 1923, po Klaipėdos „sukilimo“.
Vienžo, pakolkas punktyrinių pbjektų tyrinėjimams yra iki krūminių dantų 😉
O tas atstatymas – gerą žolę autoriai rūkė. Šiaip aš nieko prieš Klaipėdos krašto inkorporavimą į Lietuvą neturiu, ale nereikia gi pasakų sekti 😉
Nu gavę klaipėdą lietuvii pavarė Pilsudskio metodais, ‘fait accompli“. Tai rimti žmonės ir nusprendė, kad nėra čia ko cackintis. Vilniuj vyrukai neskustais veidais ir su daikatais panašiais į šautuvus, Klaipėdoj irgi panašūs. Tegu turi sau.
Atsiminimus apie Vilniaus „rinkimus“ skaičiau prancūzo colonelio, lenkus (amžinus sąjungininkus) nešioja rinktiniais žodžiais. O tie prancūzai kur turėjo freistaata Memeli saugot, regis, irgi jau namo norėjo.
Anglai, berods, buvo už Vilniaus atidavimą Lietuvai. Bet ir tiem čia pasirodė per daug nuotykių. Va būt įdomu, jei kada Jaltos slaptus pokalbius išviešintų. Ar Vilnius ir papildoma teritorija tikrai čia Stalino gudrybė, ar ten dar kažkoks eugenikos ar social-darvinizmo pavyzdys.
Na, matomai dar 100 metų išslaptinimo lauksim, ktaip apie sąjungininkus gali paaiškėti įdomių dalykų 😉
pirma, ribos nėr skaitomos. Antra, žemaičių arkikatedra kur stovi, manai? 😉
Žemaičių arkikatedra Kaune nuo kada? Man rods, imperinės Rusijos reformos išdava, kai iš Varnių perkėlė.
Mindaugas žemes užrašė iki Dubysos, to užrašymo autentiškumu abejojama. bet juo kryžiokai rėmė savo pretenzijas.
Gottesverdersi, Rittersverderis ir Mariensverderis nėra „siena“. tai atsparos taškai, amerikoniški fortai, jei norite. Tolimesnėms ekspedicijoms.
Atsparos taškai, „fortai“ juk ir statomi palei išorinę sieną, o ne savosios teritorijos gilumoje?…
Šiaip jau priešo teritorijoje, po truputį ją užimant.
Neilgai tos pilys išgyveno. Rittersverderis, pvz, 6 metus.
„Stebiuosi mūsų protėvių istorija, kuri patyliukais išnyko kaip dabar nyksta lietuvių tauta. Kažkada Lietuva Sarmatijos valstybėje vadinosi Bazilika ir buvo kultūros, dvasios centru visų tautų, kurias simbolizavo Vytis ant balto žirgo.
Valstybės, besitęsiančios nuo baltų iki Egipto, pirmieji
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/nuomones/vladimiras-romanovas-kol-ryjami-lietuvos-zmoniu-pinigai-mes-niekada-gerai-negyvensime-18-193418#ixzz1l9YNq82n
Mjooo… aš tiek nebeišgeriu, kad pamatyčiau baltus sarmatiškius žirgus…
Patiko atsakymas :)))))))))))))))