Iš vieno komentaro Feisbuke:
na, šiaip grumlinas paprastai sėdi ant savo urvelio slenksčio, žiūrį į pro šalį bėgantį gyvenimą, mąsto, kartkartėm užsiropščia į palėpę ir, pasiknisęs tarp visokių dalykų, randa kažką vertingai prasmingo 😉
Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali
Iš vieno komentaro Feisbuke:
na, šiaip grumlinas paprastai sėdi ant savo urvelio slenksčio, žiūrį į pro šalį bėgantį gyvenimą, mąsto, kartkartėm užsiropščia į palėpę ir, pasiknisęs tarp visokių dalykų, randa kažką vertingai prasmingo 😉
Kas ten buvo sakoma apie šuns uodegą? … Ne apie tą, kuri vizgina šunį, o apie tą, kurią reikia pakelti 🙂 Teisingas komentaras, beje.
O ką, kiba ne taip yra? 😉 Aš kai kada pagalvoju, kad nebenoriu rašyti ilgų ir didingai išmintingų dalykų apie visą pasaulį žudančias problema,s man užtenka tiesiog to, už ko užkliūva žvilgsnis arba mintis
Pastebėjai, kad kartais diskusijos užsisuka ties, atrodytų, nekalčiausiu pastebėjimu… O kitą kartą perskaitau ir atrodo, na dabar tai bus… Ir štilis visiškas 🙁
Taip, šitą dalyką ir aš esu pastebėjęs, kai kažkokia fignia tampa topine diskusija, o retsykiais mano sugeneruota protinga mintis praslysta nepastebėta…
Palaukite mėnulio pilnaties!
Tada ir užsives diskusijos..
😀 😀 😀
Įpatingai gudrių minčių formuluotės pas Tatą dažniausiai tokios, kad nebūna nei ką pridėti, nei ką komentuoti… Todėl niekas to ir nedaro. Būtų „like“ mygtukas, prie tokių minčių spustelėtų jį vienas kitas šimtas skaitytojų, o kai jo tokio čia nėra- tai ir atrodo, kad štilis ir jokios reakcijos…
Prasikalė man po mentėm sparnai, dabar turėsiu eiti taburetkos į virtuvę, bo ant krėslo nebetelpa… 😉
Atsisėsk ant upės kranto ir palūkuriuok: kada nors ja praplauks tavo priešo lavonas. 😀
Stengiuosi priešų neturėti 😉
Nu bet gražiai pasakyta. Net ašarą išspaudė. :D, oi, tai yra, ;(
😉