1995 – Vilniuje Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai Algirdas Brazauskas ir Aleksandras Lukašenka pasirašė sutartį dėl geros kaiminystės ir bendradarbiavimo bei valstybinės sienos nustatymo
Šiaip dauguma žmonių sunkiai suvokia, kas yra valstybės siena ir su kuo ji valgoma. Iki šiol prisimenu, kaip kažkokiame klaikraštyje buvo išspausdintas vieno profesoriaus, Čiurlionio tyrinėtojo ir šachmatų mėgėjo, kreipamasis (ar kažkas pan.) tautai paimti kirvius/kastuvus ir nužymėti Lietuvos-Baltarusijos sieną, jei su tuo nesugeba susitvarkyti valstybės organai. Su visa derama pagarba profesoriui turiu pasakyti, kad šiuo požiūriu jis man primena vieną „specialistą“-buhalterį iš tuometinės Pasienio policijos, kuriam didelį įtarimą sąmatose sienos darbams kėlė tai, kad tose sąmatose visiškai nebuvo numatyta jokių plytų ir cemento…Šiaip sovietmečiu tarp LTSR ir BTSR iš esmės jokių sienų nebuvo, o tik ribos tarp lietuviškų ir baltarusiškų kolchozų. O kur jos ėjo – sprendė tų kolchozų pirmininkai pirtelėje prie bonkelės. Taip, žemėlapiuose buvo viskas gražiai išpaišyta, bet vietovėje viskas dažnai buvo ne visai taip. O dažniausiai – visai ne taip. Ir kai reikėjo iš žemėlapių perkelti sieną vietovėn – prasidėdavo problemos. Taip kad nereikia stebėtis, kad sienos delimitavimas ir demarkavimas nuo pat pradžių pradžios užtruko beveik 15 metų. Na bet ji dabar gražiai nužymėta ir 2007m. ją kaip ir oficialiai „pridavėme“. Tik kad gamta apie tai nežino ir tai kiekvieną pavasarį upelių vagas pakeičia, tai bando užželdinti krūmais proskynas… 😉
Tu čia kaip, Tamstele, pažeidėt pasienio zonos režimą? Ir neprotestavo nei vieni iš šiapus, nei kiti iš anapus?
xe-xe-xe… gastrolės suderintos buvo iš abiejų pusių – LT pusė lydėjo, BY pusė iš krūmų stebėjo 😉
– Стой! Стрелять буду!
– Стою…
– Стреляю…
Nu nea… LY mane pavežiojo su tarnybiniu keturračiu – fainai eina 🙂
O kokių kuriozų, na kad siena įdomiau eitų nebuvo?
Negalėjo būti tokių, kaip kad buvo prieš kelias savaites penktadieniniame rinkinuke – siena, skirianti kavinės staliuką, bet visgi 🙂
Buvo greičiau tragedijų, kai kaimus perpus skyrė – žmonės juodai verkė
Prieš keletą metų apie Vėlines turistavom apendicite, palei Norviliškes. Užsukom prie pilies, šalimais medinė bažnyčia ir nevisai menkos kapinės. Bažnyčioje gana gausiai prisėdę tikinčiųjų, bažnyčioje tamsu, lyg ir laukia mišių pradžios. Apsidairę einam link kapinių – o jos ribojasi su siena, tvora praktiškai sutampa. Ir žiūrim – kunigas su patarnautoju stovi prie valstybinės sienos aptvaro, anoj pusėj – būrelis bobučių ir diedukų. Kunigas gieda, patarnautojas atitaria – mišias laiko į Baltarusiją… Pasieniečiai kelis kartus su džipu pravažiavo, nė nestabtelėjo. Vietiniai po to sakė, kad per sieną ir vainikus, žvakeles perduoda ir nurodo, ant kurio kapo uždegti. Esą sieną per parapijos vidurį nubrėžė, gimines atskyrė, o artimiausias sienos perėjimo punktas – nemenkai kilometrų, ir su vizom nekas.
Dėl visų nereikia lia-lia – leidimus galima gauti be problemų, tik, aišku, reikia pasijudinti. Bet kelis km minti, kai kapai – va-va, už 20m – glupstwa, be abejo
Šiandien per radiją girdėjau, kad supaprastintas sienos su Baltarusija kirtimas 50km ruože, jau finišo tiesiojoje. O tai kaip tiems kapų lankytojams atsilieps? Vistiek reikės keliauti iki perėjimo punkto? Ar atsiras kažkokių supaprastintų, etc?
nzn detalių, paskutinius keletą metų nebesidomėjau vyksmu. juolab, kad mūsų vyrai ant sienos dirba kiek kitokiu režimu 😉