…nes žodis „negras“ leistinas naudoti lietuvių kalboje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas šiuo klausimu, pateiktas kolegos Kreivarankio.
Žiūrėk, ir senas geras žodis „čigonas“ išstums tą mums per visus galus brukamą naujadarą „romas“ 😉
Tolerastus turėtų ištikti tryda,…
Vas 19th, 2012 by grumlinas
http://i.dailymail.co.uk/i/pix/2010/12/03/article-0-0C53DC8B000005DC-53_468x641.jpg
Sprendimas, manau, visiškai teisingas, žodis „negras“ lietuvių kalboje neturi paniekinamojo atspalvio. Tik, p. Grumlinai, Jūsų jaukiame bloge kažkaip neįprasta skaityti iš Rusijos nacionalšovinistų aplinkos atėjusį „tolerastai“. Man atrodo, šią leksiką – tolerastai, liberastai, pederastai – itin mėgsta vartoti kitų visuomenės grupių atstovai, kuriems Jūs lyg ir nepriklausote. Gal geriau palikime agresiją jiems. Skirtingai nuo žodžio „negras“, „tolerastas“ turi labai aiškią įžeidžiančią prasmę – jau vien dėl šio žodžio darybos. Galima nesutikti su kitų žmonių pažiūromis, galima juos pašiepti, bet nereikia tyčiotis tokiais būdais. Jeigu jau taip knieti išsilieti, verčiau rašykite „tolerkiaulės“, „tolergyvatės“, „tolermulkiai“ – taip bus kultūringiau nei tas rusiškas vedinys iš „pederastai“.
O šiaip, kadangi rašau pirmąjį savo komentarą, nors Jūsų blogą lankau jau daugiau nei metai, noriu padėkoti už gerą darbą 🙂 Taip, jis man pirmiausia atrodo jaukus, savas, ir tuo išsiskiriantis. Tegul toks ir lieka.
Hmmm… „tolermulkiai“… hmmm… gal reiks įdiegti iš tikrųjų? Nes, būdamas pakankamai pakantus (koks žodžių derinys, a? 😉 ), vistik nevirškinu prievartinio tų…ėėė… eee… tolerancijos švyturių prievarta brukamo supratimo, kas yra gerai ir kas ne. Žmonėms reikia duoti galimybę tapti pakančiais savaime, o ne mosuojant Jevrosojūzo botagais.
O už gerą žodį – ačiū 🙂
Jeigu ką „tolerkiaulės“ tai jau asmens pažiūras diskriminuojanti sąvoka. Čia tarp kitko.
Tai va ir nzn, kaip čia tuos tolerancijos švyturius įvardinti… 🙁 nes pakantumo kitaip mąstantiems jie neturi
Turi jie tos tolerancijos. O jei taip jaučiatės spaudžiamas jų nepakantumo, tai juos taip ir galite vadinti – tolerancijos švyturiais. Ir neužgaulu pernelyg ir pakankamai ironiška. Iš su lietuvių kalba viskas tvarkoj.
Na, „tolerancijos švyturys“ gal tinka tik tiems, pakantiesiems. Nes NEpakančiuosius pakankamai efektyviai įvardina tas skolinys „tolerastas“
tolermanai – ir angliška, ir su dobermanais sąskambis…
„tolerantai“ 😉
Tada gal jau geriau „toleronai“. Nu, tie, kur gyvena tik dvi paras, ir bėgioja sienomis, visus toleruodami į kairę į dešinę… 😉
Drastiškai originali mintis, verta dėmesio 😉
Beje, radau ir nutartį dėl pasisakymo apie čigonų taborą internetiniuose komentaruose… Skaitau dabar. Gal dar vieną internetinę bombelę mestelti?
O, būtų įdomu. Nes iš tikrųjų tai tas „romas“ vs „čigonas“ yra totali glupstva.
Čia man vis galvon ateina lietuvių kalboje bealternatyvus žodis „žydas“, kai tuo tarpu rusų kalboje yra totalus skirtumas: „Вот из-за вас, жидов, нас, евреев и не любят“
jau
Įdomus atvejis, vertas apmąstymo
aš kai išgirstu žodį „romas“, man iš karto asocijuojasi su „romyti“. Ir po to visai nevalingai netyčiom greitai šmėsteli atitinkamas šūkis, visai netoleras… nu patys žinot. Ir visai tai net ne mano nuomonė, tik paika asociacija, kurią išginti iš galvos paskiau reikia tam tikrų pastangų. Tuo tarpu čigonas jokių asociacijų nekelia, nepažįstu aš jų nė vieno.
Čigonų pažinojau, labai normalūs žmonės, vienas per mano veselią grojo, liuks-fain buvo 🙂
O „romyyti“… mjooo… 😉
Nenene, romas – tai gėrimėlio pavadinimas. kaip, beje, ir protingasis gūglas sako,- į ką gi nukreipia pirmasis rezultatas?
http://lt.wikipedia.org/wiki/Romas
Romas – stiprus alkoholinis gėrimas, gaminamas iš cukranendrių spirito.
Tai va todėl tie tolerastiški išmislai naikinti seniai naudojamus žodžius kelia alergiją normaliems žmonėms
Na, noras vadinti žmogų gėrimo pavadinimu tai čia tik gėlytės… dabar juk ir senukai – nebe senukai, o senjorai… muzikos mokykloj teko girdėti, kad lyg ir nebe mokytojai, „ekspertai“… berods gi ir motina + tėvams kokiems tai genijams buvo užkliuvę, nes mat, nurodo lytį, todėl ir juos siūlė kažkaip pervadinti (tik jau, persiprašau, pamiršau tų nusipezėjimų pavadinimą).
Man tokie nusipezėjimai rodo sunkią visuomenės būklę, kai pradeda užkliūti pamatinės vertybės ir pradedama išsipis*ėti netigi iš žodžių
…ir visas procesas įvardyjamas būtent kaip tolerastija… O ne kaip smegenų veiklos apraiškos.
😉
Matai, Gintarai, jeigu perskaitytum visą nutartį, o ne tuos gabaliukus, kuriuos skelbia Zeppelinas ir Kreivarankis, pamatytum daugiau įdomių dalykų, t.y. žodis „negras“ tinkamas vartoti, pvz., knygoje „Pepė Ilgakojinė“, bet nebus tinkamas gatvėje jį mestelėti prieš juodaodį žmogų.
Matai, Justinai, kokių žodžių nenaudoti gatvėje kur nors Vašingtone ar Londone – tą aš žinau 😉 , bo kieno važy sėdi – to ir giesmę giedi. Problema kita – kai įsibėgėję tolerancijos švyturiai pradeda kastruoti mūsų kalbą, iš jos šalindami žodžius, kurie nekėlė jokių problemų bene šimtą metų. Sakai, dabar kelia? Tai tegu tie, kuriems kelia, jų ir nenaudoja, o ne bruka kitiems savo suknistą naujakalbę. Tuo požiūriu man Jevrosojūzas ir TSRS yra absoliučiai identiškos sistemos, nes iš keičia žodžių reikšmes, sušikdami pradinę jų prasmę.
Pvz, į ką pavirto sovietizuotas žodis „draugas“? Tarp kitko, pasidomėk, ką reiškia carizmo laikų sąvoka „товарищ министра“ – būsi nustebintas 😉
Kitas degradavęs žodis – „komisaras“. Tiesą pasakius, visškai nesuprantu, kodėl mūsuose naudojamas žodis „eurokomisaras“, nes mane jis purto savo asiociacijomis.
Arba žodis „taryba“. Nu žvengas ima, kai vienavingiai bando visur, kas tik susiję su praeitimi, kišti tą „sovietą“. Aš suprantu sąvoką „sovietinis“, kai kalbame apie to laikotarpio vienos ar kitos srities apbūdinimą, bet kai bando kišti Sovietų Sąjungą… Nu tada jiems reiktų pasimokyti iš Dekanozovo savo laiku suorganizuotų demonstracijų, kai buvo nešami plakatai su šūkiu „Tegyvuoja Sąjunga Sovietų Socialistinių Respublikų“, bo būtent taip pažodžiui ir išvertė iš rusų kalbos 😀
Kas prieš porą dešimtmečių galėjo pagalvoti, kad teks gvildenti toooookias problemas? 😀
Baisu, ania? 😉
+100
Ar taip internetuose rašoma, kai pažymima, kad pritariama visokiems absurdų demaskavimams ( aišku, absurdams demaskavimai „do lampočki“, Orwelas su „naujakalbe“ jau kadaise paaiškino viską.
Aha, tas tolerastų noras kastruoti ir išversti kalbą, paverčiant ją naujakalbe, pamažu pradeda knisti
Maumai,
tas gabaliukas yra pakankamai informatyvus. Jeigu ką… Jis aktualus ta prasme, kai kalbame apie tai ko negalima sakyti, o jeigu kažkam kyla abejonės dėl to ką galima sakyti ir ieškodamas atsakymo į tuos klausimus jis gilinasi į teismų praktiką, čia jau jo bėdos….
Žilinską jau apima tradiciniai senatviniai marazmai, kaip bebūtų gaila, nors tai ir akivaizdžiai per anksti.
Aišku, svarbiau pirmiau gilintis į „teismų praktiką“, nei į sveiką protą, bet toks jau tas mūsų suvaržytas dabartinis gyvenimas.
Gi demokratijoj cenzūrų nebūna gi vien pagal demokratijos apibrėžimą, ne?
[…] labai įdomų įrašą, kurio tema – žodis “čigonas” – buvo užkabinta vieno mano įrašo komentaruose. Vienžo, frazė: O tie skustagalviai geriau per čigonų taborą „prasineštų“, […]
Užkliuvo nesisteminė žodžio „tolerastas“ daryba, dėl sąskambio su kitu panašios darybos labai neigiamo ir itin paniekinančiu žodžiu, o sisteminės darybos žodis „tolerantas“ (rezidentas, diplomantas, rezistentas), pernelyg neutralus emociškai? Galima parinkti įvairių kitų priesagų (kurios irgi gal ne visos bus taisyklingos gramatiškai, bet spalvingos emociškai):
tolerūnas, -ė (pirmūnas, -ė, seniūnas, -ė)
tolerūnaitis, tolerūnaitėlė (seniūnaičiai, ponaičiai, panelės)
toleruolis, -ė (jaunuolis, -ė, gražuolis, -ė, darbštuolis, -ė, sveikuolis, -ė)
toleruoklis, -ė (švytuoklis, -ė, vaiduoklis, stūmoklis, o dar garsusis vaizduoklis)
galimi ir sudurtiniai variantai:
visatoleris, -ė (kirtis ant a), siekiantis kad visa būtų toleruojama
tolerliepys, -ė (ar toleraliepis, -ė) liepiantis toliaruoti
stumtoleris, -ė – stumiantis toleruoti
tolerbrukys, -ė – brukantis toleranciją
ar tiesiog – tolerpelnys, -ė, t.y. tolerancijos verslininkas, kurio verslas ir pragyvenimo šaltinis yra tas prievartinis tolerancijos primetimas, o primetus – priežiūra ir kontrolė ar toleruojama pagal jį.
Galima surinkus dar ir kitų variantų surengti balsavimą, nors tie asmenys nenusipelno tokios garbės. Kita vertus – dalykų įvardinimas tikraisiais vardais – svarbus dalykas, kaip įvardinsi, taip ir bus, o jei bus aikliai, tai bus labai gerai.
Bravo! Toleruoklis rimuojasi su lituoklis – t.y. tas daiktas, kurį galima jiems iš tolo parodyti su mintimi, ką gali tekti toleruoti jesli vdrug što nejasno 🙂
Man patiko tolerbrukys, -ė – brukantis toleranciją 😉
Tarp kitko, rytoj Užgavėnės. Kaip tokia šventė neuždrausta? Juk juokiamasi iš žydų, čigonų, vengrų. Sniegu, prievartinai prausiamos bergždenikės (netekėjusios merginos, kurioms laikas tekėti). Kokia netolerancija pagal lytį ir šeimyninę padėtį…
Žinoma, daug kas primiršta ir Užgavėnių papročių prasmės (o net ir patys papročiai) nusitrynę, like tik rudimentai, bet pasigilinus – labai netoleruoklinė šventė, šiuolaikinės tolerancijos prasme. Bet kartu ir ganėtinai nešvanki, pati nešvankiausia, kai pasiautėti, blevyzgoti ir kitaip ties riba išdaigauti buvo leidžiama, tokioje išoriškai santūrioje lietuvių bendruomenėje, kuri tikrai buvo ganėtinai uždara ir atšiauri, nepatikli viskam kas svetima, kas kitoniška.
Baisu, kokie tie lietuviai genetinškai netolerantiški… ne veltui juos į Sibirus vežė, kad išmoktų visą pasaulį, tfu, TSRSą mylėti…
Kaip jaustis Romualdamas, arba Romams, kai juos čigonais vadina?
Nzn. Galėtų susiorganizuoti ir paduoti į teismą tolerbrukius ir kalbainius už garbės beigi orumo įžeidimą 😉