Žvelgdamas į visus šiuolaikinius informacinius-technologinius pasiekimus, aš matau, kad jie žymiai padidina prieinamos informacijos kiekį ir palengvina bendravimą. Tik va kuo toliau, tuo labiau suvokiu, kad vistik tą informacijos kiekį ir bendravimo apimtis ne tik kad norisi, bet ir reikia ap(si)riboti, nes niekam kitam laiko ir nebelieka…
Iš kur tokia mintis kilo? Kažkada man buvo paminėta, kad dauguma mano įrašų labai Twitter’iški pagal stilių/apimtį. Nesiginčiju 😉 Vėliau kažkas nusistebėjo, kad manęs Twitter’yje dar nėra. Irgi teisybė. Tik va gerai pamąsčius, ar tikrai man reikia dar vieno atsukto informacinio/komunikacinio čiaupo, kai ir taip iš visų pusių žodžių srautai varo – kažkaip suabejoju.
Apie apsiribojimus
Kov 1st, 2012 by grumlinas
O kas jau į tą Twitterį taip traukia?
Buvo nustebusių, kad ten manęs dar nėra 😉
Bet aš ten nieko nepamečiau 😉
Yra tokia versija…
Kristus sakė: follow me!
Nieko… Na nevisai nieko, ale nelabai…
Tada jis sugalvojo twitterį…
Na, kadangi aš laisvamansi, tai ir tas pro mane praslydo… 😉