1876 – gimė Edmundas Alfonsas Frykas, Lietuvos inžinierius architektas (m. 1944)
Kažkaip niekad nesusimąsčiau, kiek mano matytų pastatų yra suprojektuoti šio žmogaus:
1923-1924 m. – Marijampolės geležinkelio stotis
1923-1927 m. – Tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo Lithuania“ rūmai Kaune, Parodos g. 27 (dab. Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai)
1925 m. – Kauno Saulės gimnazija, pastatytas 4 aukštas, paaukštinti rizalitai
1925-1928 m. – Teisingumo ministerijos rūmai, Kaunas, (dab. Kauno filharmonija)
1928-1937 m. – Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, Sasnava
1929 m. – Petro Leono daugiabutis nuomojamas gyv. namas K. Donelaičio g. 77, Kaunas
1929 m. – daugiabutis nuomojamas Prano Gudavičiaus gyv. namas Gedimino g. 48, Kaunas
1929-1930 m. – Kauno gaisrinė (su Antanu Jokimu)
1930-1932 m. – Antano Gravrogko namas Putvinskio g. 70, Kaunas [2]
1930-1940 m. – geležinkelio stotis, Tauragė
1930–1940 m. – geležinkelio stotis, Rokiškis
1930–1940 m. – geležinkelio stotis, Vilkaviškis
1930–1940 m. – geležinkelio stotis, Kretinga
1931 m. – Lenkų gimnazija
1932 m. – Lenkų kredito draugijos pastatas, Kaunas
1932 m. – Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras
Laiptai Kaune, nuo Bažnyčios g. vedantys į Žaliakalnį, neoficialiai vadinami jo vardu
Net kilo mintis kada prie progos pafotkinti pavasariop – ir taip save prisiversti po Kauną pasivaikščioti 😉
Tų vadinamųjų „Pelėdos“ originalių laiptų išlikusi tik apatinė dalis; viršus rekonstruotas dar „prie ruso“. Pelėda, berods, tebestovi 🙂 .
Hmmm, reriks kada atšilus susiplanuoti maršrutėlį pasivaikščiojimui. Ir gal chebrą kokią susiorganizuoti 😉
Me, me, pick me (c) asilas iš Šreko 🙂
hmmm… oki. Tik reikia pramąstyti vyksmą
Jei mąstyti apie ekspediciją, tai reikia greičiau, kol medžiai nesužaliavo. Dabar pvz. iš pačios Fryko gatvės, ar nuo Pelėdos laiptų atsiveria Naujamiesčio vaizdai, kurių sužaliavus medžiams nebepamatysi.
Gal tada kitą savaitgalį tokią trumpą lokalią eskapadą padaryti, jei tik pagada leis? Ir gal net, jei tik visą savaitę būsi geras, tikrą TA pačiupinėti galėsi 😉
TA nučiupinėjau ir visą restauratorių broką fotosesijoje užfiksavau dar prieš trejetą metelių, taip kad nereikia apeliuoti į mano „gerumą“ 😉 . Šalia Pėlėdos laiptų mano vaikystė prabėgo, rajonas kiaurai pažįstamas, todėl ir žinau, kad kai viskas sužaliuos- fig ten kas teliks iš įspūdžio; viena gūduma. O jei jau nuspręsite dalyvauti apžiūroje, taikykit giedrą dieną, artėjant saulėlydžiui, ar netgi po jo. Vaizdeliai nuo Fryko gatvės kartais būva fantastiški, kai miestas jau pradeda žiebtis, o gaisai dar neišblėsę.
Nu tu kaip visada vperedi planety vsiej 😉
…. ir basetą prigriebk.
Aha – į vežimėlį įsidėjęs 😀
Jei pro sraigiukalna 🙂 eisite, tai „Wellcome“…
nu tu čia padarei didelę klaidą, bo mes nagli, ir užeiti galime 😉
Jei gerai suplanuotume maršrutą, įtraukiant visas pakelėj pasitaikančias knaipes, tai ir aš … pagalvočiau…
Bijau, kad tada tikrai ne vieną savaitgalį keliautume… 😉
Na, mes sunkumų nebijom. Užtat neabejoju, kiek šviežių įspūdžių ir naujų istorinių faktų mūsų laukia!
Reiktų palaukti kada jos pabus iš žiemos miego, žinau receptą.
JOOOOO. Apie nustebimą. Pasidomėjau kas suprojektavo vieną bažnyčią ir nustebau kiek autorius darbų priprojektavo. Vos ne kasdien eini pro šalį………Dabar esu įdėmesnis…..
Pvz.: archit. M. Vaidakavičius
Atsiprašau ne tą pavardę nukopinau Vaclovas Michnevičius
Irgi variantas pasidomėti, ką jis dar priprojektavo
ir neuzmirstant triju pakopu mineto architekto vardo gatve praeit.su is jos atsiverianciomis Kauno naujamiescio panoramomis
Čia iš Vikipedijos
Pastatų projektai
1897 m. Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, – projektas,
1899 m. Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, – projektas,
1899 m. – Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, (Jonavos rajonas), – projektas,
1900-1906 m. Ašmenos Šv. Mykolo bažnyčia
1902 m. – mineralinio vandens gydyklos ir viešbutis (Druskininkai),
1903 m. Ratnyčios Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia,
1904 m. – Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia
1904–1906 m. – Halės turgus,
1906–1910 m. – Derečino bažnyčia, (Želvos rajonas), Gudija
1906 m. – Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (Žvėrynas, Vilnius), – projektas,
1907 m. – Vijos bažnyčia, Vijos rajonas, – projektas, Gudija
1907 m. – nuomojami gyv. namai (Vilniaus g. 4, Vilnius),
1909 m. – Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
1911–1912 m. – miesto salė (Vilnius, dab. Nacionalinė filharmonija), – rekonstrukcija po 1910 m. gaisro,
1912–1913 m. – Lenkų teatras (dab. Rusų dramos teatras, Didžioji Pohulianka, dab. Jono Basanavičiaus g. 13, Vilnius, su Aleksandru Parčevskiu),
1913 m. – Felicijos Swolken namas (Kaštonų g. 1, Vilnius),
1913 m. – daugiabutis gyvenamasis medinis namas (P. Skorinos g. 5, Vilnius),
1913 m. – Vidžių bažnyčia, (Breslaujos rajonas), Gudija
1914 – 1924 m. – Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, (Kaišiadorių rajonas),
1915 m. – Naujųjų Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia
1928–1930 m. – Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, (Varėnos rajonas),
1929 m. – Kauno bernardinų vienuolyno korpusas (Papilės g. 3, Kaunas),
1930 m. – totorių mečetė (Totorių g. 3, Kaunas, su Adolfu Netikšu),
1931 m. – Vievio Šv. Onos bažnyčia
1931 m. – Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
1934 m. – Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia, (Šakių rajonas).
1938 m. – Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia
Pastatai neogotikos stiliaus, kai kurie neobaroko. Gyvenamieji namai – moderno stiliaus. Pagrindinis V. Michnevičiaus projektuotų neogotikinių bažnyčių bruožas – dantytas frontonas.
[taisyti]
O-lia-lia… ale kaip viskas išmėtyta, ilgas maršrutas gautųsi 😉
Taigi, Kaune fasadus reikia fotografuoti kai lapų nėra. O pastatų- tikrai gerų- labai daug.
Aplamai, Kauno centro architektūros istorija tai Pirmosios LR suklestėjimo istorija.
Gaila, kad nėra surinkta vienoj vietoj.
Grumlinas pradėjo didžiulį darbą.
Jojojo, prisiminiau Balio Buračo fotoalbumą, užsimaniau pavartyti. Bet neberadau. Reikės tėviškėj pažiūrėti, gal ten dar rasiu.
Kaip gaila dingstančių vaizdų.
Bijau, kad darbas nebus esminis, nes jo apimtis per didelė man. Nors kažką pafotkyti norisi 😉
[…] Frykas, Lietuvos inžinierius, architektas (m. 1920) Hmmm, apie jo sunu Edmunda Alfonsa Fryka rasiau si pavasari, ir net fotosesija padariau Reiktu gal kada pabandyti ir apie tevo architekturini palikima kazka […]