1386 – Vilnius gavo miesto teises
Na va, čia ir vilniečiams atskira šventė nusimato 😉
1990 – Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo aktą
Čia neseniai internetuose pasirodė lyg ir protingų žmonių rašinėliai apie tautybę kaip atgyvenusią sąvoką. Skaičiau – žvengiau, paskui pagalvojau – o juk tie rašinėliai dabar galėjo būti parašyti lietuviškai tik todėl, kad kažkada mūsų protėviai aiškiai suvokė, kad jie turi savo tautybę, ir kad ji juos išskiria iš kitų to meto žmonių tarpo. Todėl nesurusėjome/ nesulenkėjome, nors tom kryptimis mus gana stipriai stūmė. O ir paskui netapome sovietsku narodu būtent dėl savo aiškios tautinės savimnomės. Taip kad galima suvokti, kad tautybė gal ir nunyks su laiku, tačiau nei tuo džiaugtis, nei tą skatinti nederėtų.
Су швянтем!
Тягивуоя Эуропос Социалистиню Рэспублику Саюнга!
Валиооо!
Rupke, vėliavą pamiršau iškelti…
Nuvablia… 🙁
Tautybė – atgyvenusi, šeima – atgyvenusi, garbė – ant duonos netepsi. Visi dalykai, kurie nepelningi… 😀
Kiba ne? 😉
Kai kada aš su piktdžiuga laukiu, kada ateis tie, kam ir šeima, ir religija, ir garbė tebėra prioritetų sąrašo viršuje. Nes jei Europa nori išlikti ir savarankiška, ir demokratiška- tai turi būti ne amorfinė košeliena, o stiprus sveikas organizmas
Su Švente !!!
Kas klausėt signataro K.Sajos kalbos – netvatinkime kuoka per galvą laikančiojo jautį už ragų. Nors jautis ir buvo niekadėjas, kaimo pasmerktas, prasidės tyrimai, operatyvinės medžiagos užslaptinimai, o po kelių metų paaiškės, jog tai gal karvė, kurios teisės galimai pažeistos…
O iš tikro tai buvo istorija apie pasiutusio charakterio bulių.
Galimi mums sekamos istorijos variantai. Priklausomai nuo politinės konjunktūros
Tik istorijai- K.Sajos kalbos tekstas, apie jautį – maždaug viduryje:
http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/nuomones/kazys-saja-garbe-tiems-kurie-liko-stoveti-ir-kurie-sugrizo-18-202708#axzz1otW1vQkV
…na taip – iš pradžių visi bėga nuo jaučio, o paskui, kai kažkas ryžtasi aną sutramdyti – prasideda rypavimai dėl glaimai pažeistų jaučio teisių. Tada ir norisi kruvinai supyz*inti tuos verksnelius…
Sprendžiant iš neseno konflikto, pvz., Jugoslavijoje, internacionalizmo luobas yra toks plonas, kad užtenka tik nedaug pakrapštyt ir kibirkštys lekia… Bus tos tautybės, bus tie interesai… tiesa, tos tautybės gali kiek kitaip vadintis ir kitokios sudėties būti, kai kurios gal išnyks, kai kurios naujos atsiras, bet apskritai jos bus kaip buvę, gal vadinsis vėl gentimis ar klanais, bet bus, o pakliedėjimai apie išnykimą- naujas mitas apie komunizmo statybą.
Čia tas atvejis, kai norėjimo iliuzijos užtemdo akis 😉