1989 – Lietuvos SSR Ministrų taryba įregistravo Sąjūdį kaip visuomeninę organizaciją
Keistas jausmas apima pagalvojus, KAS buvo Sąjūdis TUOMET, ir kas bėra Sąjūdis šiandien…
Tačiau jį reikia prisiminti ir gerbti – juk tai mūsų praeitis – tiesiog išaugome iš Sąjūdžio kaip iš vaikiškų žaidimų, nors kai kas dar tebežaidžia ir šiandien.
Nepamenu to veikėjo pavardės (berods, Kazlauskas?), bet jo vadovaujamo lyg ir diskusijų klubo (sklerozė, „Gaublys“?) Profsąjungų rūmuose viename iš sekmadieninių susirinkimų pirmą kartą pamačiau Sają, Prunskienę, Vaišvilą ir pirmą kartą išgirdau laaabai drąsias kalbas… Įspūdį darė. Oficialaus Sąjūdžio pavadinimo dar tada nebuvau girdėjęs…
Kaip nebūtų keista, neįsijungiau tuomet į Sąjūdžio veiklą nei formaliai, nei galingu aktyvistu, greičiau palaikančiuoju – visos tos šnekos apie perestroiką etc.itd. buvo labai jau vienodos. Suaktyvėjau, kai pas mus pradėjo lįsti LKP-TSKP aktyvistai, tikėdamiesi susisukti lizdą
Jojojo, bet sąjūdis ir šiandien turi savo kontorą Vilniuje, pirmininką, kurs pašneka paprašytas etc.
Tai jooo, juk netgi LKP pogrindyje tebeveikia 😉
Įprotis, zdaje mi się…
Kazdy ma swoj spsosb na nudę… 😉
Полностью согласен с предидущим оратором!
😉
Kviesdavomės lektorių Vytautą Kazlauską pas mus (statybinės pramonės trestą) skaityti paskaitų. Per pirmąją, gal kokiais 1975-1980 , pasakė – nerašykite kliauzų ant manęs, nes skaitau paskaitas ir CK). Tikrai įdomu tai buvo, mokėdavom jam „baisius“ pinigus grynais (15 medinių rublių= du konjako buteliai) iš „juodų“ profsąjunginių pinigų 🙂
15rb? Dideli pinigai – mano a.a. seneliai tuomet kaime 12rb. pensijos tegaudavo