Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie arbūzus ir ridikėlius

Kov 18th, 2012 by

Interenetuose radau labai gerą visų tų dabar taip madingų „žaliųjų“ judėjimų apibūdinimą: „arbūzai“. Kodėl? Iš išorės žali-žali, o viduje tai raudoni-raudoni…
Ta pačia proga prsiminiau, kaip sovietmečiu save kai kada įvardindavome „ridikėliais“. Ir tai nwturėjo nieko bendro su rediska iš „Sėkmės džentelmenų“. Tiesiog išorėje mes buvome raudoni-raudoni, o viduje – balti-balti…

Posted in mintys

16 Responses to “Apie arbūzus ir ridikėlius”

  1. Pričkus parašė:
    2012/03/18 08:52

    Vienas bendraklasis buvo burokėlis… Įdomu, kaip dabar?

  2. Pričkus parašė:
    2012/03/18 09:27

    Ačiū die, partine linija nepasuko… Matematiku patapo. Nors, ką gali žinoti, kokios krypties mitingus palaiko?

  3. Taškas parašė:
    2012/03/18 12:14

    Dėl ridikėlių šventa tiesa- net a.a. AMB , kaip ir visi lietuviai, buvo toks.
    Bet tiesa, deja, ir ta, kad pernelyg susireikšminom . Ne vieni tokie visoje TSRS, ukrainiečiai ar gruzinai neatsiliko tame, gal net pralenkė mus, tik labai užsimaskavę buvo.

    Stebina armėnai.

  4. Sveikas parašė:
    2012/03/18 13:39

    Draugai, pagaliau laimingai patapę ponais…Kchm…
    Įdėmiau paskaitę kompartijos popierius, nesunkiai atpažinsite dekalogą… šviesų rytojų alias rojų… ir panašias pušis. Užuosite opiumą liaudžiai, pučiamą ir šiandien per visa galimas ir negalimas skyles. Na, neišėjo kažkas tada, laimė, klaida ištaisyti galima dabar. Mums. Naobettačiau, ir dabar kažkas kažkaip vis neišeina, nors TV man įkyriai bamba apie tai, kad jau gyvename laisvoj ir demokratinėj… Vos ne komunizme. Tiesa, kaip tada sakydavo, „vis dar pasitaiko atskirų nedidelių…“
    Ir dažnas, kaip anais „gerais“ laikais, man sako: „O ką mes galime padaryti?“.
    Visgi trepsėjimo šiandien daug, o polka neišeina…Tik ragučiai…
    Man kažkaip šone, kokios spalvos ar atspalvio personos skūra ir šerdis, kokios jo viršūnėlės ar šaknelės. Svarbiau, ką jis nuveikė ar nenuveikė – gero ar blogo. Jei šiandien ryte, bėgdamas ristele, auksiniuose saulės spinduliuose matau kilometrinę beržų alėją, tik vienas aš, tikriausiai, dar prisimenu, kad ji pasodinta prieš 34 metus komunistinės talkos metu. Ir nuo to man alėja nei kiek nebjauri… Alėja normaliam gali būti tik graži. Bukas jos nepastebės. Bet ji liks.
    Man bjauru, kai žmogus, plaukęs pasroviui kartu su visais ir pats nieko gero nepadaręs, staiga ima žiaugčioti – tai tas jam ne taip, tai anas ne ten…Tokiam užčiaupti aš visada pasakau: o kur tu buvai tada? Koks tavo sekantis žingsnis dabar?
    Tuo pasaka ir baigiasi…

  5. Aplinkosauga ir žaluma parašė:
    2014/03/22 14:29

    […] tikiuosi, kad ta organizacija – ne arbūzai. Sunku dabar eko-organizacijoms – jos daugybės marginalų […]

  6. Atsakiau į klausimus parašė:
    2014/03/24 08:32

    […] gerai, tiksliau aš tikiuosi, kad ta organizacija – ne arbūzai. Sunku dabar eko-organizacijoms – jos daugybės marginalų […]