1948 – LKP(b) Centro komitetas ir LSSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą „Dėl kolūkių organizavimo Lietuvos TSR“
Turbūt vienas skausmingiausių lietuvių tautai sovietų valdžios nutarimų, kurio tikslas buvo perlaužti stuburą valstietijai ir suvaryti kaimiečius į naują baudžiavą. Nenorėję ten eiti „savo noru“ – buvo dusinami vis didinamais mokesčiais tol, kol pasirašydavo pareiškimą. Panašų pareiškimą kažkada pasirašė mano močiutė, kai senelis slapstėsi miškuose nuo ir nuo raudonųjų, ir nuo trispalvių – mokesčius valdžia didino tol, kol beliko vienintelis būdas juos apmokėti – parduoti vienintelę karvę. Nes jei nesumokėsi – sėsi į konclagerį – Žemaitijoje tam buvo naudojamas Macikų konclageris. Močiutė įstojo, o pagal amnestiją namo grįžęs senelis jos vos nesumušė – juk į kolūkį buvo atiduoti tie nepilni 6 hektarai žemės, kuriuos jam vestuvių proga padovanojo visa šeima, surinkusi pinigus… Ir nesvarbu, kad ta žemė nelabai tepajėgė išlaikyti šeimą su 8 vaikais…
Ai, tiesa – išėję pensijon, seneliai-ex-kolūkiečiai gaudavo 12 rublių pensiją…
ir vistiek- Prie ruso buvo gereu! 😉
Eik jau, nusišneki 😉
Prie ruso buvo kitaip, nes buvome ir kitoki, ir kitokie laikai buvo. Tiesiog tie laikai praėjo, verta prisiminti, kas mums gerA nutiko, tačiau neužmiršti ir to, ko nebenorėtum pamatyti
…nu jo….fricai Macikuose laikė belgus, britus, prancūzus, amerikonus, lenkus, o ruskeliai – lietuvius…
Ne tik lietuvisu – iš Kaliningrado srities vežė ir kitataučius