Taigi, prieš keletą dienų kažkaip susimąsčiau, jeigu galėčiau, neribojamas finansų, įsigyti 5 Citroën markės automobilius, ką gi aš pasirinkčiau. Ir susidėliojau tokį Top5 Citroën sąrašiuką, kuriame kažkiek netikėtai man pačiam praktiškumas gavosi paaukotas idėjiškumo vardan 😀
Taigi, pradedame atskaitą:
5’oji vieta: Citroën 2CV
Simpatiškasis „bjaurusis ančiukas“, tobulas savo minimalizmu – ničnieko, kas nėra būtina automobiliui atlikti savo pagrindinę funkciją – saugiai ir patogiai nugabenti keleivius iš taško A į tašką B. O jei dar galėčiau pasirinkti „senąjį“ variantą su priekinėmis „savižudžio“ tipo durelėmis…
4’oji vieta: Citroën HY
Galbūt daugumą automobilių gerbėjų šokiruos toks pasirinkimas, tačiau vėlgi – dėl skonio nesiginčijama. Legendinis universalus automobilis, taip iškart išsiskiriantis savo gofruotos skardos kėbulu, kad jo nesumaišysi su niekuo kitu. Nežinau, ką su juo daryčiau – tai tiesiog mano estetinio jausmo tenkinimas.
3’oji vieta: Citroën Traction Avant
Automobilis, pradėjęs priekiniais varomais ratais automobilių masinės gamybos erą. Po bendru Traction Avant pavadinimu buvo leidžiami trys skirtingų klasių automobiliai: 7CV (mažas, tik iki Antrojo pasaulinio karo), 11CV (vidutinis) ir 15CV (didelis). Jei galėčiau – rinkčiausi 7CV. Gal todėl, kad jis pats „klasiškiausias“ iš visos serijos.
2’oji vieta: Citroën Kegresse pusvikšris
Absoliučiai nepraktiškas pasirinkimas, ko gero, dar nepraktiškesnis už HY 😉 Automobilis, kurio maksimalus greitis tesieks 50km/val, o kuro sąnaudos – iki 20l/100km. Tokie įsigyjami vėlgi ne todėl, kad REIKIA, o todėl, kad NORISI. Ir čia vėlgi man iškiltų dilema, kurį konkretų modelį rinktis, nes po bendru Autochenille pavadinimu jų buvo išleista daug ir įvairių. Ko gero, norėčiau Citroën C6 bazėje sukurto P19 – limuzino-pusvikšrio. Nors iš bėdos tiktų ir B2 bazėje sukurtas gražuolis…
1’oji vieta: Citroën DS
Tap, taip, paskraidžius padebesiais, reikia nusileisti ant žemės. Ir čia aš apsistoju prie to, kas 1955 metais per vieną dieną automobilius visame pasaulyje pavertė senienomis ir privertė gerokai pasitempti visus konkurentus. O jei dar tai būtų Convertible tipo kabrioletas… Arba universalas… Taip, taip, ID universalas… Kraštutiniu atveju – „senasis“ dizainas su 4 žibintais…
Suprantu 🙂 Nors mano nuomonė kitokia, bet dėl pirmos vietos – be ginčų 🙂 Einu gal ir aš kokį topą sudėsiu, kad dykai pirštų nevarginti 😉
2 scania gti 😉 Matai, aš į automobilį žiūriu kaip į tam tikras funkcijas atliekantį aparatą, o viskas kitkas yra komfortas/saugumas, tačiau tai ničnieko nebeprideda automobilio funkcionalumui, tad visi tie mygtukai/pypukai man nebeįtakoja sprendimo „dėl-to-kas-man-yra-jėga“. Kitas dalykas – pats turbūt žinai, kad aš kažkiek domiuosi Citrone istorija, tad man įspūdį daro būtent tie modeliai, kurie verti įamžinimo 🙂
O aš topą sudėjau pagal simpatijas. 🙂
Dėl skonio visuomet ginčijamasi – dar lotynai taip sakė 🙂
Atrodo:
der gustibus sempera disputandum est 😀
2 scania gti Pažiūrėjau, įvertinau, prakomentavau 🙂
Kažkuriuo metu visai rimtai svarsčiau įsigyti ID Break, prikelti iki „ledinės“ būklės ir trinti kasdien. Kol nesužinojau, kad originaliai jų nebuvo su mano numylėtais dyzeliniais varikliais. Kas atleistina SMui (ryškus mano CitroDreamTeam komandos favoritas), nedovanotina daržinei 🙂 .