1953 – Lavrentijus Berija pateikė TSKP CK Prezidiumui amnestijos projektą, pagal kurį nedelsiant turėjo būti paleista apie pusę įkalintų asmenų, tarp jų ir sovietų įkalinti lietuviai. Kitą dieną CK Prezidiumas projektą patvirtino
Momentinė asociacija: kinofilmas „Šalta 1953iųjų vasara…“
Išplėstinė asociacija: Stalinas miršta 1953.03.05, po 3 savaičių tuometinis TSRS Vidaus rekalų ministras Berija pateikia pasiūlymą amnestijai. Nespėjo nė keturnėdėlis ateiti…
Apmąstymai: man išvis kažkokia neaiški figūra tas Berija: iš vienos pusės, vykdė stalinistines represijas; iš kitos – ištvatyjo savo pirmtako Ježovo visiškai odiozinį tardytojų-skerdikų aparatą; po karo – TSRS atominės bombos projekto kuratorius, savotiškas tėvas; išvis, kenkėjiškumu apkaltintus inžinierinius specialistus siuntė ne anglies kasti, o į šaraškes toliau konstruoti. Pagal vienus šaltinius – Stalino preventyvinis žudikas, nes jo paties laukė Ježovo likimas; pagal kitus – numatomas Stalino įpėdinis…
Kupeta mitų…
Ačiū Lavrentij’ui Pavlivič’iui(nes dabar žinau kam dėkoti) : 1954m. pradžioje grįžo mano Mamytė iš Vorkutos…
Įvairiai susiklosto tas gyvenimas…
… apie Beriją teko nemažai skaityti labai prieštaringos lektūros. Tačiau visur pabrėžiama tai, kad jis buvo protingas, valingas ir gudrus. O be to, palyginus su jo pirmtaku mažyliu paranojiku „pupuliu“ (… лечился от педерастии но недолечился…) mažaraščiu Ježovu, buvo tikrai fantastinio lygio organizatorius, kuris sugebėjo 15 metų išsilaikyti tokame „karštame“ poste. Ir jei ne Chruščiovo ir nepatenkintų maršalų sąmokslas 1953-aisiais, tai dar biesas žino, kaip čia viskas būtų pasisukę…
Taip, tai tikrai prieštaringa persona. Dabar net rusų serijaluose tas pabrėžiama. O pernai mačiau TV laidą, kurioje Berijos palikuonys įrodinėjo (nelabai sėkmingai), kad jis apjuodintas… nekaltai.
Yep, Berija – vienas paslaptingiausių Stalino parankinių
po sio isako ir mano islike gyvi sibiruose gryzo i Lietuva.ir cia pradejo Golgota isikuriant.oi kaip ju nenorejo cia priimti…..nes ju vietas jau buvo uzeme tie kuriems „prie Ruso yra geriau“
aha, betija buvo geresnis ir paslaptingesnis, kaip koks belzebubas pries liuciferi….
Įdomus palyginimas blogo su blogesniu (?) 😉
ups> betija – turejo buti bestija
Berija būtų žiaurus dikatorius, bet lietuviai gavo iš jo nedideių vilčių(kad ir generolas Jonas Žemaitis), būtų gyvas tiek ir būtų buvę – apgaulingos viltys.
Socializmas savo esme kruvinas, socvadai būtų skerdę ir toliau, tik detalės skirtųsi.
Šiaip galime tik pafantazuoti, kaip būtų atrodžiusi mūsų istorija „prie Berijos“, nes gavome istorija „prie Chruščiovo“. Kuris buvo ne ką mažesnis mėšlas už Beriją, jei ką
Tiesiog spėlioju, kad tokiu būdu Berija siekė pasirodyti kaip geras bei liberalus reformatorius. Manau, kad tai tebuvo bandymas patraukti visuomenę į savo pusę kovoje dėl aukščiausios valdžios. Šį spėjimą grindžiu faktu, kad jam užėmus Ježovo postą, kuriam laikui liaudies priešų paieškos buvo aprimę (bent jau taip teko girdėti), o pradėjus vykdyti savo pirmtakų valymus, atrodė, kad po truputį viskas bus baigta- kaltieji nubausti, o teroras nurims. Deja, deja… Berijos asmenybę galima apibūdinti, kaip karjeros laiptais kopiantį verslininką, o ne psicho ar sociopatą (koks buvo Stalinas ar dauguma iš jo aplinkos), kuriam teroras nebuvo „būtinybė“, o tik priemonė karjerai padaryti esamoje situacijoje. Kitaip sakant, anam gimus šiek tiek vėliau ir truputėlį kitoje vietoje, gdabar jisai galėtų postringauti apie tai, jog dirbo Lietuvai. Trumpai sakant, labai suktas, gudrus ir protingas karjeristas vardan asmeninės karjeros galintis lipti per kitų lavonus.
Taip, užtenka paskaityti apie jo veiklą dar dirbant Gruzijoje, ir tas karjerizmas per kitų galvas (ir lavonus) iškart paasimato