Vertas dėmesio Wikipedijos straipsnis: Japonija 1PK metais – daugeliui absoliut-nežinoma istorija
Istorija, karyba
RU Palestiniečių pabėgėliai po 1948ųjų žydų-arabų konflikto
RU Žydų pabėgėliai po 1948ųjų žydų-arabų konflikto
EN Naikintuvas Polikarpov I-16
RU Sunaikinta Vermachto technikos kolona pakeliui į Romą
EN Korėjos karas: I dalis
RU Aloyzičius, įkūnyto blogio fotobiografija
Įdomu
EN Britų dizaino paroda
EN Glenfinnan viadukas Škotijoje
EN Jeruzalė, maldos raštelių išėmimas iš Raudų Sienos
RU Britanijos miestai naktį iš viršaus
RU Londonas preš 40 metų ir dabar
Glupstvos
EN Krikščioniškieji baikeriai
RU Kaip teisingai fotografuoti savo brangiausiąją
RU NIAM!
Dėl „niam“, tai net ne glupstva. Dar prieš dešimtmetį uošvis- karo medikas, stažavęsis pas būsimus kaliegas iš NATO kur tik įmanoma (įskaitant Bosniją, Islandiją etc), prisiveždavo aibes tokių ir panašių davinių su N metų galiojimo laiku ir su artėjančiu galiojimo pabaigos terminu (t.y. iš NZ), ir bandydavo jais tručyti šeimyną- negi išmesi gerą daiktą? 🙂 .
Mano klasifikacijoje tai net ne maistas, o tik pašarai bado atveju- net jei jie tik vakar pagaminti. Kai, pvz. kur žvejyboje vidury miškų vietoj planuotos vienos nakties užstringi trims paroms, visai smagu būna tokių rasti kur bagažinės kišenėlėje 😉 .
A; dar ko nepažymėjau: absoliučiai visi daviniai buvo tamsiai žalioje (beveik chaki; tipo, maskuojamoje) pakuotėje, ir absoliučiai visi buvo „Made ir USA“, lyg evropeicai patys pašarų gaminti nebemokėtų. Kodėl taip buvo, atsakymo nežinau ligi šiol. Negi NATO kariams mitinti tenderį laimėjo vien USA firmos?… Kaip ten bebūtų, net patamsy neįžiūrint raidelių, bylojančių apie gamintoją, tą gamintoją būdavo nesunku atspėti pamačius turinį 🙂 .
Amerikoniškas lietuviškų cepelinų analogas 😉