1702 – švedų kariuomenė užėmė Vilnių
Na man visada keistai skamba tie istoriniai faktai apie švedų karinius nuotykius. Kažkaip esame įpratę prie jų neutralumo, tad gal sunku suvokti, jog buvo metas, kai jie gerokai prasiautė šituose kraštuose. O ir šiaip iki Poltavos juk nuėjo… Bet va, tauta pamiršo savo karinę šlovę… Ir nieko, puikiai gyvena 😉
Paprasčiausiai, būdami gan pragmatiški, suprato, kad to paties galima pasiekti ne tik ginklu, bet valdant prekybą ir finansus bei technologijas.
Taip, pragmatiškumas labai padėjo. Kaip ir nesėkmingi karai 😉
A jo; po Poltavos jiems noras pakariauti atrofavosi bemaž pilnai 🙂
Kai kada gauti liūlin labai sveika, žiūrint iš istorinės perspektyvos 😉
Kažkada kažkur skaičiau, kad jie net paminklą yra pasistatę Petrui I. Uz tai kad pamokė juos, kad kariaut neapsimoka. Ir pamiršę karus jie sugebėjo užsiimti visai kitais dalykais. Ir ko pasekoje visai neblogai gyvena. Net prie savo socializmo.
Nežinau kiek tai tiesos – labai senai tai buvo.
Ir aš tą pasakojimą apie paminklą esu girdėjęs, bet giliau nesidomėjau
Kas būtų jei būtų.
O iš pat pradžių jei būtume susikeitę teritorijomis, na mes LT ten, o jie ant LT čia. Įdomu, ar jie ar mes būtume išsivystęs kraštas.
Kasbūtizmas yra faina teorija, bet praktika yra tokia, kokia yra 😉
Vargu. Man rodos šuo pakastas … geležies rūdos telkiniuos. Švedijos karalystėj gal viduramžiais už rūdos išvežimą iš šalis bausdavo mirties bausme. Galima pardavinėti tik galutinį produktą, net ketus skaitydavosi pusfabrikačiu.
Taip, jie savo galybę pastatė ant geležies rūdos
Matyt ta geležis jiems kaip maisto papildas, įkrėtė jiems proto
Kraują pagerino 😉