1892 – Rietave, Bogdano Oginskio dvare, įžiebta pirmoji Lietuvoje elektros lemputė
Na va, sovietmenčiu vis buvo zaunijama apie visiems mums šviečiančią Iljičiaus lemputę, o pasirodo, kad Lietuvoje mums reikia kalbėti apie Oginskių lemputę.
O šiaip – 120 metų – tikrai gražus jubiliejus 🙂
плюс электрификация всей страны… Pas Oginskius nebuvo nei tokių polinkių, nei galimybių. Todėl drąsiai galima kalbėti būtent apie Iljičiaus lemputę…
mjooo… kažkoks pro-sovietikas tamsta būsit… 😉
Oi nia, nu ką jūs ponas… Aš neatitrūkdamas nuo motinos partijos (TS-KP) spenio tikiu, jog Lietuvą elektrifikavo, pristatė visokių hesų, šecų ir VRE šventoji dvasia, Smetonos padedama, o ne kažkokie sovietai 😉 .
ajooo, nujooo… svarbu laiku grįžti į tiesos kelią 😉
Pardon, jei girdėjot. Kaimiečiams buvo pademonstruota Iljičiaus lemputė ir stengtasi paaiškinti elektros veikimo principą. Po demonstracijos atsistoja vienas iš klausytojų: „Viską supratau, bet ale kaip ten žibalas tais laidais pasiekia tą lempą…?“
—Seniausia pasaulyje profesija-elektrikas. —Kaip tai?! —Kai dievas tarė „Tebūnie šviesa!“, kabeliai tai jau buvo pakloti…
Net nežinau kodėl, bet pasakojant šį anekdotą labai siunta ne vien elektrikai ir elektronščikai, bet ir žurnalistai… 😉
Šviesa gali būti ne vien nuo elektros 🙂
…užtat diskusijos apie seniausią pasaulio profesiją- neišsemiamos! 😉
O prie ko čia plunkstitutės? 😉
Apie jas vieninteles čia šneka dar ir nėjo… 😉
Grumlinai priminei. Taigi aš prisimenu žibalo gadynę! Pas mus miestelyje veikė dyzelinė elektrinė, lempa degė mirksėdama, išjungdavo 1 val. nakties, elektros jungiklių nereikėjo, nes šviesa atsirasdavo pradėjus virpėti langų stiklams, nustojus – išsijungdavo. Kaime (tas kaimas visai neužkampis, prie Kernavės, tik kitame Neries krante) gerai prisimenu įvairių gražių formų žibalines. Prisimenu visišką tamsą, kai jas užgesindavo. O mano tėvas, pats savo tėvams, vedė elektrą, statė stulpus iš rastų. Tiesa, atvažiuodavo kinas, rodydavo lauke ant klubo sienos. Ir tai buvo tik prieš ~50 metelių (kai pagalvoji). Jau vėliau eidavome žiūrėti televizorių (pas ką jau neatsimenu), ilgai jis buvo vienintelis ant miestelio, rodydavo gal dvi valandas (žinios ir filmas).
Nu, ar buvo internetas, neprisimenu…
Aš irgi prisimenu, kaip elektra buvo tik senelių name kaime, vasaros virtuvėje degindavome žibalinę. Paskui mano dėdė prie senelio valią „čiadarkaspernnesąmonės“ išvedžiojo laidus į tvertą ir tą virtuvę. Po mėnesio senelis nebprisiminė savo burbėjimų 😉
Mane vasarom vežė porą kartų į vieną kaimą Utenos rajone, tai elektros ten nebuvo visai, taigi LTSR vistik nebuvo pilnai elektrifikuota.
Prisimenu, kad batareikinį VEF_ą klausydavom, o toks senolis bumbėdavo, kad greit batareikos išseks. Anksti gult eidavom. 🙂
Prieš kokį dešimtmetį į rankas buvo pakliuvęs sąrašas su keliais šimtais vis dar neelektrifikuotų vienkiemių; pagrinde jie Varėnos miškuose. Bet kaimų (ne vienkiemių) elektrifikavimas, kiek man atmintis neša, buvo baigtas ~1970m, kai jau buvo generuojama pakankama galia patenkinti visiems poreikiams.
Tad gal ten viekiemis skaitėsi. Bet palei judrų žvyrkelį, eidavau į abi puses iki parduotuvių po 2 km, viena buvo jau miestelyje, atrodo, Pakalniai jis vadinosi.
Šiaip, tai jie buvo išvežti, gal kad niekas negyveno, tai elektros neįvedė. Dideliam tvarte tuo metu kolūkis laikė gyvulius, kai grįžo, grąžino.
Pirties negrąžino, faina ji buvo ant ežero kranto, tad formaliai ji priklausė kolūkiui, bet kūrenom kiek norėjom. Kartą per savaitę ar dvi reikėdavo kolūkiečiams ją užkuri, kolūkis malkų atveždavo. Kad kelios moterys eidavo praustis, tai pastebėjau, vyrai lyg ir neidavo. 🙂
Keista būtų, kad nepastebėtum dailiųjų butybių.
Netoli Pastrėvio ir dabar minus visos šalies elektrifikacija vieni prie pat kelio gyvena. Bet ten turbūt kitos jiems problemos …
Gali būti; kai kurie elektros nesivesdavo ne dėl techninių sąlygų nebuvimo, o dėl idėjinių (‘nieko man iš ruso nereikia’), ar dėl finansinių sumetimų. Bet tokių entuziastų buvo itin mažai; elektros privalumų žmonės jei ir nesuprasdavo, tai pamatydavo bent pas kaimynus, ar perskaitydavo laikraštyje (kad ir Pravdoje). Pats pažįstu vienus starovierus-diedukus palei bbltarusių sieną, iš kurių vaikai senai išvažinėjo, gyvena dviese patamsy, bet to šėtono išmislo- jelektros- nepriims…
Kino filmus rodė tik su benzininiu moturuku ,kuris sukdavo generatorių.Moturukas pupsėja ir rodo filmą ,,SATKO“ ,- pasaka tokia buvo
,bet įdomi buvo.
Ir dabar tokių generatorių juk yra 😉
jo….. prie ruso buvo geriau……. ;-)atejo Lansbergis .sugriove kolchozus.supjude darbo liaudi….. ir mazeikiu nafta pardave. 🙂
…ironija tavo tikrai vietoje, ypač apie konservatorių vaidmenį parduodant Mažeikių naftą 😀
Kiek netikėtai taip, varai normaliai, kolchozų ten griovimas, darbo liaudies pjudymas – įprasta vaga mintis teka, ir tik staiga – šast!!! – ir naftą pardavė… 😀
Nugi tiksliai, pardavė 😀
Nu jo; kol kas nebuvo nieko baisiau, nei kai Paksas pardavė Mažeikių naftą… 😀 Baisiau tegali būti, jei ateis Prunskienė, ir parduos dar ir HESą 😀 Bet ir tame galima bus įžiūrėti pliusų; tikri lietuviai, kaip jiems nuo senovės priimta, vėl pasišvies balanomis, o ne prakeiktų sovietų atnešta Iljičiaus lempute! 😀
Sakyčiau, kr kas liūdniau, nei konservatorių prašikta Mažeikų nafta yra visų partijų prašikta Ignalinos AE
AE prašikimas prasidėjo dar 86-88’ais, kai dėl „visuomenės spaudimo“ buvo atsisakyta pastatyti dar du reaktorius. Kadangi pats, dar mažametis, dalyvavau toje „visuomenėje“, į visus panašius reikalavimus keliančius durnius ir dabar žiūriu itin skersai… O vėliau buvo paprasčiausiai valstybiniu lygmeniu priimtas sprendimas parduoti tuos dar veikiančius reaktorius už realią ir menamą evrosojūzo pagalbą spręsti realioms ir menamoms problemoms.
Į žaliasmegenius jau tada žiūrėjau skeptiškai, o dabar – jau negatyviai. Iš esmės žmonės, deklaruodami šviesius idealus, tikrovėje atlieka totalią destrukciją
Jooo, reikia seno šlubo žydo, kad ant LT tvarką įvestų. Nes kitaip nieko nebus…
Paprasčiausia nematau ir nėra prošvaisčių…
Beprasmiška nervuotis, jei nesiimi aktyvios veiklos…