…kodėl aš keliu tokius aukštus barjerus dabartiniams muzikantams. Tiesiog paklausykime senukų, iki kurių ne vienam šiandieniniam straksėtojui/-ai, kuriuos serijiniu būdu gamina muzikos industrija, toli-toli… 😉
Jethro Tull – Locomotive Breath
Jethro Tull – Thick as a brick
Jethro Tull – Heavy Horses
Jethro Tull – Too Old to Rock ‘n’ Roll: Too Young to Die
Jethro Tull – Rainbow Blues
industrija ta pati.tik mes uzmirsom to laiko serijines gamybos zvaigzdutes.tikrosios vertybes islieka ir isliks.ir tada ir dabar
Atsisijoja su laiku išliekamieji dalykai.
laikas visa galis!
Tai labai gerai. Aš tą knygą skaitau ir sugebu skaityti.
Daugumas knygų daugumos skaitomų yra ……
Ech… Jetro Tull – kelia nerealią nostalgiją. Kažkada su vienu alytiškiu buvau iškeitęs trumpam į kažkokį Vysockį. Ale kaip džiaugiausi!! 😉
Iš vysockių išaugama, nors lieka suvokimas, kad tai tavo muzikinės edukacijos etapas
Nelabai klausiau aš to Vysockio. Buvo nupirktų plokštelių. Nelabai man jis patiko. Ir dabar nelabai.
Kažkada jo labai klausiausi, nes nebuvo kito tokio. Paskui atėjo Akvariumas ir visi kiti, kurie buvo ne tokie monotoniški ir kur kas intelektualesni
Gal turi laiko mašiną paskolint?
Nea, bet džiaugiuos, kad aš gyvenau TAIS laikais 😉
Pavydžiu kažkodėl… 😉
Na, tie laikai, mums, sovietikams, nebuvo lengvi – viskas buvo už kordono, tačiau kas norėjo – gaudavo visus naujus įrašus – juostinius magus gi netgi namuose rinkdavo iš nufirfuintų iš Elfos detalių komplektų – tik dėžę reikdavo nusipirkti „Jaunajame technike“
Kitas dalykas – viduje buvome laisvi tiek, kiek norėjome būti laisvi. Išorinis raudonumas netrukdė viduje būti savimi.
Taigis. 🙂
O labiausiai šiaip pavydžiu, kad dar buvo įmanoma iš nieko sukurti kažką, pasaulis nebuvo dar toks PERKRAUTAS.