Bendradarbė, žinodama apie mano dvarinėjimus ir šiaip važinėjimus, paprašė paplanuoti gegužės išeiginėms dienoms vienadienę kelionę-klajonę automobiliu, „kur būtų galima ką nors gražaus ir įdomaus pamatyti“. Pirminis variantas – Panemunės pilys nuo Raudondvario iki Vytėnų atkrito, bo jie neseniai ten važiavo. Kilo mintis apie Kernavę, o tada automatiškai prisiklijavo Užtrakio dvaras bei Trakų pilis, o paskui dar pora dvarų anapus Neries. Paplanavau, padariaus schemutes, kaip ką rasti, o paskui, važiuojant namo, išsikalbėjau su savo brangiausiąja apie visą tą reikalą. Ji ir pasiūlė tai kažkiek sutvarkyti ir paviešinti – gal dar kam nors pravers? Taigi, prisėdau prie GoogleMaps ir padirbėjau. Suma-sumarum 238km, jei startuoti ir finišuoti Kauno centre 😉
Na, o ką gi pakeliui bus galima apžiūrėti?
Visų pirma – Vladikiškių (Stasiūnų) dvaras. Tam teks nusukti nuo autostrados, tačiau verta. Tik neužmirškite apžiūrėti dvaro rūmus nuo tvenkinio pusės.
Sekantis taškas – Užtrakio dvaras – renovuotas ir gražus, su fantastišku vaizdu į Trakų pilį nuo apžvalginės aikštelės.
Kadangi jau atsibeldėme į Trakus – tikrai verta aplankyti ir Trakų pilį, t.y. jos maketą 1:1, kaip įsivaizdavo architektai.
Grįžtant atgal , vertėtų pavalgyti kibinų „Senojoje kibininėje“, o tada tiesiu taikymu į Kernavę. Ten yra graži bažnyčia, Lietuvos formos baseiniukas naujosios klebonijos sodelyje, religijos muziejus senojoje klebonijoje (o ir naujojoje galima apžiūrėti šįbeitą) ir fantastiški piliakalniai su nuostabiu vaizdu į Nerį.
Iš Kernavės pro Musninkus rekomenduoju pasukti link Bartkuškio dvaro – apleisto, bet gražaus. Tik neužmirškite nusileisti link ežero – labai gražus vaizdas.
Iš Bartkuškio pro Musninkus, varant link Upninkų, kad per Jonavą grįžti Kaunan, Lapšiuose siūlau pasukti link Markūnų – ten yra Lapšių dvaras. Į kiemą man nepavyko įeiti – privati teritorija, tačiau dvaro rūmai tikrai gražūs.
Teksto pradžia suintrigavo, jau norėjau klausti, ar simpatiška bendra(keleivė)darbė? …:)
Sumpatiška. Pensijinio amžiaus 😉
Vansi, bendraamžė… 🙂
Vyresnė 😉
Jei jau buvo trinamasi palei Trakus, vertėjo užsukti ir į Rūdiškes. Pirmas, nepamainomas dalykas- pats Trakų-Rūdiškių plentas. Niam niam; man tuose posūkiuose rudens vidurnaktį, grįžtant iš Trakų po kibinų ir einant palei 130, yra generas užtrumpinęs. Tame kelyje aklo naktinio vairavimo įspūdžiai- nepakartojami 😀 . Beveik Vilkyčiai. Kitas dėmesio vertas objektas- gale Rūdiškių (važiuojant nuo Trakų pusės) esantis vyriško aukščio priešgaisrinis apžvalgos bokštas. Kabarotis viršun užknisa, bet atsiveriantys vaizdai penkiskart verti pastangų. Dar Rūdiškėse verta apžiūrėti mano 2000-aisias baigtus statyti keturių aukštų internatą su suskystintų dujų katiline, apšildančia visą miestelį. Nu ir desertui, galima šalia minėtų objektų pasižiūrėti stadioną, kuriame užgimė Rūdiškių ‘Vėtra’, bei savo apsilankymu pagerbti dabartinį seimūną, Rūdiškių mokyklos exdirektorių beigi minėto futbolo klubo vieną iš iniciatorių Liesį. Slidus buvo kaip žaltys, ale po poros stopkių dūšią liedavo aršiau už vemiantį… Tik po jo atėjimo aš galutinai praradau tikėjimą Seimu.
Na, o jei dar kada iš šnekos išeis, papasakosiu ir apie Kietaviškes, Arlaviškes, Dusetas ar Trakų Karaimų muziejų, kurį restauravome kokiais 97-ai, bet po to jis dešimtmetį nedirbo… Gal nedirba ir po šiai dienai; senokai Trakuose kibinų bebuvau, tai ir nemačiau 🙂
Trinamasi dar nebuvo, trinamsi dar tik bus. Kitas dalykas – žmogai nori kažko gražaus ir įdomaus 😉
O Rūdiškių-Onuškio atkarpos nekenčiu – esu ten žiemą griovyje su Volvu atsidūręs. tad jūzinu Aukštadvario-Onuškio atkarpą