Kažkada rašiau, kad būtų visai neblogai padaryti įraše paminėtų pastatų keletą nuotraukų. Ir staiga vieną rytą išvažiavau į miestą ir tą padariau 😉
Perspėjimas: toliau bus daug fotkių, tai pagalvokite, ar tikrai verta tai žiūrėti 😉
Pataisytas žemėlapis su parodytu Fryko palikimu
View Edmundas Alfonsas Frykas in a larger map
Taigi, pirmasis taškas – „Saulės“ gimnazija (Savanorių pr. 46) Žaliakalnyje, kuriai pastatytas 4 aukštas, paaukštinti rizalitai
Nusileidęs nuo kalno, nufotografavau buvusius Teisingumo ministerijos rūmus (L.Sapiegos g. 5), kuriuose dabar įsikūrusi Kauno Filharmonija
Šalia Filharmonijos yra Kauno lenkų smulkaus kredito draugijos (vadintos Lenkų banku) pastatas (Donelaičio g. 76), kuriame paskutiniu metu buvo įsikūręs „Snoro“ bankas.
Inžinieriaus Antano Gravrogko namas (Putvinskio g. 70)
Sekantis vizito taškas buvo Kauno Apreiškimo Švč.Dievo Motinai soboras (Vytauto pr. 38), kurį visada laikiau dar caro laikų statiniu 😉
Netoli nuo soboro yra du įdomūs, susiję su E.Fryku, architektūriniai objektai: prirmas – tai namas, kuriame jis gyveno, vadintas miesto dvareliu (K.Būgos g. 8)- jį aprašiau savo dvarinėjimų bloge; antras – tai laiptai iš Bažnyčios gatvės į Žaliakalnį (Bažnyčios g. 20), vadinti tiek „Pelėdos“ laiptais dėl šalia esančios skulptūros, tiek Fryko laiptais. Iš pačių originalių laiptų likusios tik desėtkas akmeninių pakopų, toliau eina modernūs gelžbetoniniai laiptai su žaliai dažytais metaliniais ranktūriais. Lipant laiptais, tuoj pat už sargo namelio kairėje maoti kažkokia paslaptinga gelžbetoninė niša 😉
Varomas užsispyrimo, užlipau laiptais iki pat viršaus, tikėdamasisi gražių Kauno panoramų. Deja, deja… medžiai, kad ir be lapų, praktiškai užstoja visą vaizdą, tad nusivylus tekop ropštis atgal. O tas pasilaipiojimas taip nepatiko mano operuotai kojai, kad nutariau apsiriboti dar vienu tašku ir važiuoti namo.
Desertui pasirinkau apfotografuoti Tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo Lithuania“ rūmus (Parodos g. 27), kuriuose dabar įsikūręs Vaikų ir mokinių laisvalaikio centras. Šis pastatas man visad kėlė susižavėjimą, nors turiu pasakyti, jog ir Lenkų bankas tikrai nuostabus.
Taigi, iš to, ką esu identifikavęs kaip E.Fryko architektūrinį palikimą, liko 5 objektai, kuriems preireiks dar vienos išvykos.
Ačiū už aprašymą, įdomūs namai. Na ir, žinoma, pelėda 🙂
Prašom, bile patiko 🙂
Kada (jeigu) būsiu Kaune, turbūt kažką iš to pažiūresiu.
Aha, Kaune yra daug įdomios tarpukario architektūros
Komplimentai 🙂 Tik gal vertėtų DABAR iškart prie foto paaiškinimų nurodyti ir gatvę, mapsas mapsu, bet …
Gaila, nesimato ant „Saulės“ gimnazijos fasado rozečių. Pamenu, sovietmečiu jos buvo užtinkuotos, nors ten tik literatūros klasikų bareljefai.( Berods. Tuo tarpu ant Karininkų ramovės išliko Gedimino vartai, taigi, nacionalistinis ženklas.) Pastatas vis tik griozdas, bet gerai žiūrėdavosi iš „2“autobuso lango.
Lenkų banko pastato konstrukcija labai vykusi, su platoku karnyzu-parapetu, todėl visą laiką buvo nemurzinas fasadas, nors ir neremontuotas. Labai elegantiškas.
Vat, dėl Soboro, nustebau iki iškritimo. Gal dėl to, kad ne carinis, visada- važiuojant stotin, patiko.
Pelėdas tai žinau tik Meno mokyklos, Grybo. O šios kažkaip neprisimenu.
Įkalbėjai, pataisiau 😉
Dar keletas kowianskų pastebėjimų:
-Vytauto parkas Parodų kalne taip pavadintas gal Vytauto Didžiojo metais senujų kauniečių ilgokai buvo vadintas Petruvka.
-dėl Parodos gatvės buvo pasakojama, kad miesto Savivaldybei nutarus gatvę įrengti išvingiuojant kaip pridera, užsispyrė vieno sklypo savininkas. Užsiprašė vos ne milijoninės sumos – o tais laikais tai fantastinė suma. Nieko neliko, tą sklypą teko aplenkti, užtat gatvė gavosi tokia stati. Kai Sovietinė Rusija pasiūlė Lietuvos kariuomenei pirkti GAZ polutarkas, Smetona liepė, kad ji „in kalną užvežtų tuziną mūsų kareivių“. Neužvežė. 😉
Brežnevo laikais, tik įsigaliojus įsakui apie chuliganizmą, keli jaunuoliai naktį nevykusiai pajuokavo- nuo „Žalgirio“ aikštyno atitraukė giros bačką ir paleido nuo to kalno žemyn, sako , pataikė tiesiai į KGB pastatą.
Toje nišoje (Pelėdos laiptų), anot senų vietinių, kažkada stovėjusi kažkokio šventojo (gal laiptininkų globėjo? 🙂 ) statulėlė. Garantuoti negaliu; prieš 30 metų, kai susipažinau su tais laiptais, jokios statulėlės ten nebebuvo.
Tai ir man panašu į kažkokią tipo ex-koplytėlę
Va tai tau. Pusę Kauno pastatė kažkoks Frykas… 😀
O kitą pusę – Reisonas 😉
Reik dar gaisrinės. Ir kad jau užsukot į mūsų rajoną, dar vienas namas gyvenamasis Būgos gatvėj yr, kampas su Šiaulių gatve
Ne tik gaisrinės – keli daugiabučiai dar. O tą paminėtą namą irgi reiks sužiūrėti
Labai gerai! Graži iniciatyva. Man tikrai patiko.