Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie generolo Černiachovskio žūtį

Geg 8th, 2012 by

Vidutinio ir vyresnio amžiaus vilniečiai dar prisimena dabartinės V.Kudirkos aikštės viduryje buvusį sovietinio armijos generolo I.Černiachovskio kapą ir paminklą (dėl to ir aikštė vadinosi Černiachovskio). Aišku, kapui miesto centre nelabai vieta, juolab, kad šio generolo vadovaujama kariuomenė išvijo iš Vilniaus nacius tik tam, kad rudąją okupaciją pakeistų raudonoji…
Na bet palikim savo pačių sentimentus ramybėje, nes norėjau atkreipti dėmesį į labai įdomią I.Černiachovskio žūties versiją/as. Oficialiai jis žuvo vizituodamas fronto liniją nuo artilerijos sviedinio skeveldros, kuri pataikė jam nugaron, važiuojant automobiliu. Nelabai aišku, kaip tie sviediniai pateko 20-30km nuo fronto linijos, nes tokiu atstumu toli gražu ne visi pabūklai šaudo, bet tiek jau to.
Paskutiniu metu pasirodė labai įdomios jo žūties versijos. Tiems, kas nekerta kvadratinių raidžių: po visą naktį trukusio girtuokliavimo Kaune jis važiavo inspektuoti fronto. Kelyje jo automobilis lenkė tankų koloną, ir vienas tankas „užkišo“ kelią, dėl ko generolo automobilis patyrė avariją. Įsiutęs generolas pareikalavo prisistatyti tanko vadą ir, pagal vienus šaltinius – pats jį nušovė, pagal kitus – tą padarė jį lydintys NKVDistai. Generolui persėdus į kitą automobilį ir pajudėjus toliau, nužudyto tanko vado įgula pavymui paleido sviedinį, kuris ir padarė galą generolui. Tai paaiškintų, iš kur skeveldos taip toli nuo fronto linijos.
Istorija įdomi, tik pakolkas nepatvirtinta, nes Černiachovskio žūties byla pakolkas įslaptinta.

Posted in istorija

17 Responses to “Apie generolo Černiachovskio žūtį”

  1. gunas parašė:
    2012/05/08 09:55

    Tai, kad įslaptinta, jau daug ką pasako.

    • grumlinas parašė:
      2012/05/08 10:56

      Taip, minčių sukelia

    • Trevor parašė:
      2012/05/29 19:56

      Kiekvienam mąstančiam lietuviui avidaizku: Lietuva turi du amžinus priešus, surijusius Lietuvių Tautos žemes ir žmones Maskolijos mešką ir Lenkijos vištą !!!! Geri santykiai su Lenkija bus tik tada, kai ji grąžins išdaviko Pilsudskio pagrobtas Lietuvos Valstybės žemes pagal 1569 m. nustatytą sieną. Ir atsiprašys už 1920 m. įvykdytą Rytų ir Pietų Lietuvos okupaciją ir aneksiją 1922 m. Senovės baltų gentys jotvingiai, sėliai, kuršiai, žiemgaliai, prūsai, galindai bei tuometinė lietuvių gentis yra visų mūsų dabartinių lietuvių protėviai. O mūsų dabartinė lietuvių kalba yra šių baltų genčių kalbų tiesioginė palikuonė. Ir mes (bei, žinoma, dabartiniai latviai) turime prigimtinę teisę į savo protėvių baltų etnines žemes. Iš kitos pusės jokia ne paslaptis, kad tiek Lenkijoje, tiek Gudijoje (Baltarusijoje) pakanka šovinistų, dieną naktį svajojančių apie Vilniaus ir nemažų teritorijų aplink jį atėmimą iš Lietuvos. Rusijos imperijoje irgi pastoviai prisimenama, kad Vilnius, Klaipėda ir jų apylinkės buvo sugrąžintos Lietuvai dėka to, jog SSSR sumušė Lenkiją, o vėliau ir Vokietiją. Šiandien visos šios kalbos lieka tik svaičiojimais internetinėje erdvėje bei retkarčiais pasigirsta kai kurių politikų lūpose vis tik NATO egzistavimas pakankamai efektyviai šiuo metu stabdo bet kokią Rusijos, Gudijos ar netgi Lenkijos invaziją į Lietuvą. Tuo pat metu tik visiški kvailiai gali abejoti, jog ateis laikas, kada subyrės ir ES, ir NATO. Ir štai tada mes tapsime lengvu grobiu savo galingesniems kaimynams, jei jau dabar nesiruošime būsimai sudėtingai ateičiai ir nekursime toli siekiančių strateginių sąjungų. Ir tik visiški idiotai mūsų parsidavusioje valdžioje nepajėgia suvokti, jog subyrėjus NATO ir sunaikinus Rusijos imperiją (o Kinija tai anksčiau ar vėliau padarys jau senokai tam labai intensyviai ir labai sėkmingai ruošiasi), pagrindiniu Lietuvos Valstybės priešu taps Lenkija. Kaip tik todėl strateginiu ir ilgaamžiu Lietuvos Valstybės sąjungininku yra ir bus Ukraina. Priežastis labai paprasta mūsų geostrateginiai interesai absoliučiai sutampa (ir atžvilgiu Rusijos imperijos galutinės likvidacijos, ir atžvilgiu Lenkijos bei Gudijos sutramdymo). Taip pat mums lietuviams visada būtina atsiminti, kad Punskas, Seinai, Suvalkai, Rytų Liūdnoji Lietuva, Mažoji Lietuva (pietinė dalis Rusijos imperijos okupuota ir aneksuota Karaliaučiaus (Tvankstos) sritis) ir Stalino Lenkijai padovanotos Prūsijos žemės tai kraujuojančios mūsų tautos žaizdos, kurios neužgis, kol nebus atkurta istorinė teisybė.

  2. pričkus parašė:
    2012/05/08 10:55

    Negirdėjau…

  3. Taškas parašė:
    2012/05/08 11:43

    Negirdėta istorija. Vargu, ar kada nors bus vienareikšmiškai aišku. Juk net dėl Žukovo tikrojo vaidmens ginčijamasi.

    Kažkur skaičiau, jog visai rimtai norėta Vilnių pervadinti Černiachovsku, lyg tai Sniečkus sugebėjo atstovėti.
    Dar gal gražu tai, jog generolo palaikus perlaidojo ir paminklą perkėlė į Rusiją.

    • grumlinas parašė:
      2012/05/08 12:35

      Tokiuose postuose būnant, skaičuoji ne kareivius, o dalinius, yad kelių šiomtų ar tūkstančių žūtis tėra statistika.O čia dar kažkoks leitenantėlis,dėlkurionukentėjo generolo mašina…

    • Maumaz parašė:
      2012/05/08 18:48

      Apie paminklo pervežimą į Rusiją – atskira istorija. Runete net pasakojama ji kaip detektyvas – kaip surado išniekintą, kaip išgrobė iš kažkokios „teritorijos“, kaip išvežė. Beje, ant paminklo postamento buvo žodžiai: „Generolui Ivanui Černiachovskiui nuo lietuvių tautos“.

      • Adas parašė:
        2012/05/08 22:16

        Na, kad su Černiachovskio paminklu tikrai nebuvo jokių problemų, jo net nevertė, buvo susitarta su Rusija, palaikai iškasti ir išvežti, paminklas nukeltas ir išvežtas.

  4. liuka parašė:
    2012/05/08 12:07

    Oi koks tas Snieckus gerasis dede buvo!!!!!….. net Vilniu isgelbejo….. ka dar Kapsuko vardo Universiteto istorijos fakulteto absolventai sugalvos!…

    • grumlinas parašė:
      2012/05/08 12:33

      Bijau, liuka, kad su tais absolventais gerokai pro šalį pavarei 😉

      • Taškas parašė:
        2012/05/08 12:43

        Vis tik buvo tokios kalbos, gal Sąjūdžio mitingų laikais…Įdomumo dėlei pagooglinau, LT nieko neradau, o RU – bac, yra, tiesa, nerimtas , atseit 1944 metais :
        ВИЛЬНЮС ХОТЕЛИ ПЕРЕИМЕНОВАТЬ В ЧЕСТЬ СОВЕТСКОГО ГЕНЕРАЛА ЧЕРНЯХОВСКОГО
        – Литва вошла в СССР позже, поэтому переименования тут давались с трудом, – говорит Раса Балачкайтэ. – В 1944 году хотели переименовать Вильнюс в честь генерала Черняховского, советского героя Второй мировой, который был похоронен на одной из площадей.

      • liuka parašė:
        2012/05/08 13:02

        😉

  5. Yo! parašė:
    2012/05/08 22:01

    istorija girdeta, da kokiais 197x (ne mano aisku). Be ruduju pakeitimo i raudonuosius sioki toki pliusa galim duoti Cernichovskiui – jei ne jis, tai fig znajet ka ir kiek cia armija krajova su shudlenkiais butu prizudzius ir prikankinus…..

  6. xminde parašė:
    2012/05/09 13:47

    Perexodnas dvoras kraij Wilensky :), kas norėjo tas ėjo, aks nori tas eina, ką nori tą daro.. net aš kartais nuvažiuoju :).