Feed on
Posts
Comments
«
»

Gegužės 12 istorinis faktas ir trumpas komentaras

Geg 12th, 2012 by

1938 – „Valstybės žiniose” paskelbta ir įsigaliojo paskutinė tarpukario Lietuvos Konstitucija, kurią pasirašė prezidentas Antanas Smetona ir ministras pirmininkas Vladas Mironas

Pasižiūrėjau biškį, ką apie tą Konstituciją sako Wikipedija:
1938 m. – buvo įtvirtinta prezidento institucija. Prezidentas renkamas 7 metams. Prezidentas niekam neprivalo atsiskaityti už savo galios veiksmus.
Mjooo… jei nežinotum, kuo baigėsi pagal ją išrinkto prezidento valdymas – gal ir pamąstytum, kad mums reikia prezidentinės respublikos, kur tvarka bus! 😉

Posted in istorija

14 Responses to “Gegužės 12 istorinis faktas ir trumpas komentaras”

  1. Roo parašė:
    2012/05/12 10:41

    Argi labai nuostabu? Tai kas buvo numatyta prezidentui, šiandiena turi kiekvienas teisėjas

  2. Marius parašė:
    2012/05/12 21:34

    Vargu ar tokia baigtis buvo dėl (tokio) prezidentinio valdymo… ar ne skystablauzdžiai ministeriai nutarė nesipriešint? ar ne kariuomenės vadai išparceliavo kariuomenę? ir t.t, ir t.p…. Bent simbolinis priešinimasis būtų kitaip atrodęs pasauliui. …nujaučiu beatsirandančius balsus „oi tai kiek gi žmonių būtų veltui žuvę!“ – o tai čia jau kaži ar tik ne daugiau žuvo per trėmimus ir partizanines kovas…

    • grumlinas parašė:
      2012/05/12 22:53

      Kokius ministerius Smetona paskyrė – tokią ir paramą turėjo lemiamu momentu…
      O kaslink pasipriešinimo – 10 šūvių po ultimatumo atmetimo būtų reiškę daugiau, nei movimas per upelį

      • Marius parašė:
        2012/05/13 12:19

        Balažin ar labai jau gerai ten jie tais laikais psichologiją išmanė ir galėjo numanyt, kaip ministeriai kritišku momentu pasielgs… žinoma, galėjo mėgint paleist pavėjui tokią vyriausybę ir mėgint skubiai paskirt naują, bet vėlgi – iš kur galėjo drąsių politikierių taip skubiai rast?
        Sunkiai įsivaizduoju, kaip pats prezidentas puola su naganu okupanto kareivius… priešintis turėjo kareiviai – bet, kita vertus, niekingojo kariuomenės vado nurodymas buvo nesipriešinti, o jo nesilaikymas būtų reiškęs momentinį sulaikymą ir saviškių tribunolą. Tokius štai variantus aš matau… o kaip kalčiausią – kariuomenės vadą.

        • grumlinas parašė:
          2012/05/13 12:45

          Taip, Vitkausko išdavystė buvo esminis momentas, žlungant Lietuvai. Tačiau Smetonai tada reikėjo jį nušalinti ir paskirti vadu kažką kitą, kas nebūtų bijojęs atsakomybės

          • Marius parašė:
            2012/05/13 14:53

            Sutinku, šitai galėjo pakreipti įvykius.
            Klausimas tik, kodėl jis to nepadarė? Ar Vitkauskas turėjo per daug rėmėjų kariuomenėje? Ar Smetona nesitikėjo, kad įmanoma bent kažką padaryti?

  3. Roo parašė:
    2012/05/13 14:54

    Jūs mažai reiklus, Grumlinai. Tik 10 šūvių per upelį pasigendate? Realus mąstymas turėtų rodyti kai ką daugiau. Vadovas, kuris suprato sovietų imperijos nenugalimumą, neturėjo rizikuoti veltui. Tegul ir 10 žmonių gyvybe. Nes gyvybė kur kas svarbesnė už ambicijų rodymą

    • grumlinas parašė:
      2012/05/13 17:54

      Pasidomėk Danijos okupacija 2PK metais. Vienas dalykas, kai valsrtybė užimama jos pačios sutikimu, visiškai kitas – kai ji užimama jėga. Esmė – tarptautinis okupuotos teritorijos statusas. Bet to nesuprasti bendražmogiams, kurie verkia 10 karių (davusių priesaiką ginti savo šalį) gyvybių, tačiau jiems giliai px keliasdešimt metų okupacijos

      • Roo parašė:
        2012/05/13 17:57

        Taip jau dažnai būna, kad va, sudygsta jaunimėlis ir iš karto išminčiais tampa. Viską žino kas kaip kada turėjo elgtis. :)) Su kuo ir sveikinu.

        • grumlinas parašė:
          2012/05/13 18:22

          ajooo, nujooo… Taip, po faktų visi esame gudrūs, ypač bendražmogiai, kurie gina tarakonų teises, kas be ko.
          Tik va tikras valstybės vadovas ir atsiskleidžia kritinėse situacijose, kai jis turi kažką paaukoti, kad kažką išsaugoti.