Vakar iš pat ryto užpuolė tarnybiniai svarbalai ir teko trumpam aplankyti Vilnių. Sėdau į škoda-gadac-že-to-auto ir suvažinėjau. Šiaip esu mėgėjas vairuodamas pastoviai klausytis muzikos, tad visąlaik laikau įjungęs M1+. Na, o kai to kanalo nesigirdi – yra budintis CD. Kitas dalykas, dėl kurio reikalingas alternatyvus muzikos šaltinis – kuo toliau, tuo labiau nevirškinu visokių reklamų, konkursų ir šiaip šnekėjimų per radiją. Nežinau kodėl, bet visa tai mane tiesiog erzina. Senstu kiba? Dėl to radijo-pliurpimo nevirškinimo pasirinkau būtent M1+, nes ten viso šito garsinio spamo minimalu, nors dienos metu irgi užtenka… Bet kadangi važiavau tarnybiniu awto, mano budinčio CD ten neyra, tad vienintelis variantas išvengti tauškalų buvo sumažinti garsą, taip sudarant progą pamąstyti apie viską-ir-bet-ką. Ir tada kažkaip suvokiau, kad jau gegužės vidurys, o kažkadaise prieš -eliasdešimt metų po 10 dienų prasidėdavo mokyklinės atostogos. Gegužės 24, berods, kaip taisyklė. Laukdavau šitos dienos. Autobuso bilietas Vilnius-Šilutė nupirktas, lagaminas sukrautas, nuotaika vis kyla. Paskui ilga kelionė troleibusu į Vilniaus autobusų stotį, šioks toks laukimas, ir prasideda kilometrų ligi VASAROS mažėjimas… Šilutėje laukimas autobusų stotyje, dulkinas barškantis žemaičiuojantis PAZikas, paskui lagamino tempimas per pievas iki senelių sodybos – ir prasideda GYVENIMAS. Nes mokslo metai būdavo tiesiog tarpai tarp atostogų 😉
Aišku, dyki nesėdedavome – daržų sodinimas, ravėjimas, laistymas, sudygusių bulvių daigų skabymas, šienapjūtė, Kolorado vabalų rinkimas nuo bulvių, uogavimas sode ir miške: mėlynės, avietės, serbentai, agrastai, vyšnios, sausuolių rankiojimas malkoms, rugiapjiūtė… Bet visa tai kompanijoje su bendraamžais giminaičiais, tad nesunku. Na o visas likęs laikas ir visa erdvė aplinkui tavo!
Tiesiog pamąsčiau, kad tuomet nereikėjo tų šiandien taip įprastų kasdieninių dalykų,užpildančių mūsų gyvenimą: kompiuterių, mobiliakų etc.itd. Netgi televizoriaus su trim kanalais nevisad reikėdavo 😉 Paprasti laikai, tsakant… Nežinau, ar šiandieninis AŠ su gyvenimo patirtimi sugebėčiau įtilpti į tuometinį pasaulį – toks jis šiandien atrodo ribotas. Tačiau iš kitos pusės – viskam,kas buvo prieinama, turėjom daug daugiau laiko.
Ajooo, prisifilosfavau, va ir ženklas VILNIUS, prisiminimai baigėsi 😉
Apie radijo reklamą ir mokyklines atostogas
Geg 15th, 2012 by grumlinas
Ech, su kokiu pavydu mes žiūrėdavom į atostogauti einančius pradinukus – mums vyresnėse klasėse katorga trukdavo iki pat birželio pabaigos…
Nu pas jus baudžiava kažkokia buvo… 🙁
taip- tai vadinosi „darbo ir poilsio stovykla“privalomas lazas birzelio men. Zoo sodo tvarkymas,darbas Kleboniskio miske,mokyklos remontas,apzeldinimo tresto siltmaniai.statybinio gruzo valymas statybvetej. ….
Na, vyresnėse klasėse ir mes 2 savaites birželį praleisdavome Šešuolėlių TŪ. Ten aš jau po 8klasės važiavau,užsidirbau 33rub ir nusipirkau radiją už 30rb, kad galėčiau kasime klausytis „Lato z radiem“
Tai kad ne, mums PAMOKOS iki tada vykdavo. Nuo septintos ar tai aštuntos klasės kaip prasidėjo, taip iki pat baigimo ir mūčyjo. Nu bet užtat galvon prikrovė daug, negaliu skųstis.
Neblogas nostalgiškas tekstyas gavosi… Mano mašinose skamba JAZ FM, rekomenduoju, jokių (na, gerai, beveik jokių) reklamų ar ale kalbėjimų… Mano sūnus neapsikentęs patrolino, tipo, ar visas savo mašinas perku su šita radijo stotim? 🙂
Mjooo, vaikai dažnai neturi supratimo apie GERUS dalykis. Bet visad yra viltis, kad priaugs 😉
Keista, man kaip tik patinka tie pokalbiai eteryje. Tik , gaila, kad gerų, linksmų, šmaikščių reta. Na, tokių, kaip Gino Dabašinsko, kai jis kalbina tikrai kokį įdomų, net kontraversišką pašnekovą. Kartais net bandau paklausyti „verslumo dvasios“ per ŽR. 🙂
Labai suprastėjo SVOBODA. Šiaip kartais prajuokina savo rimtumu/naivumu/kategoriškumu Pūkas 2 pokalbių laida. (Muziką Pūkas 2 duoda tikrai gerą, nemaišyti su Pūku.)
Ir vėl nostalgija – prisiminiau bliondiniškai žavius Astos Stašaitytės ir Livijos Gradauskienės čiauškalus M-1.
Kad beviltiškai pasikeitė laikai supratau pernai atsitiktinai pusdienį praklausęs jubiliejinės ZIP FM (berods, na – jaunuolliams). Ten jiems liepta (užrašant į 5 principus) kas kelios minutės pavartoti stiprius žodelius – a la š…das)
O man kalbalai ni-ni… 🙁
Ir vis dėl to – primygtinai rekomenduoju Gino Dabašinsko kasdieninę „Prie pietų stalo“ per Žinių radiją kasdien 12.05.
Kartais ten gerų pašnekovų būna, vat pvz. signataras Rolandas Paulauskas:
http://www.ziniur.lt/player.php?show_id=18&date=2011-03-07&mp3=209869
„Pokalbių laidos“ dažniausiai (ne visada, ypač kas liečia politikus) yra visai kas kita, nei reklamos… Yra žmonių, kuriuos siutina net ne reklamos (mane- tik reklamos), o per radiją transliuojamos žinios. „Trys minutės be muzikos, blyn“. Dar kiti neklauso nieko kito, išskyrus „Žinių radiją“. Na vkus i cvet…… 😉
„Nes mokslo metai būdavo tiesiog tarpai tarp atostogų“ …taip ir buvo :)))))))))))
Nujooo, man taui grynai taip 🙂
Ir niekam neužkliūva dar vienas aspektas? 😉
„Na, o kai to kanalo nesigirdi“ – !!!
Suprantat, giriamės čia pažangomis ir progresais, technologijom ir pasiekimais, o mūsiškės radijos nė Lietuvos neaprėpia… Kaip prie Smetonos! 😀 😆
Aš kaip ir mūvienas gerbėjas, ir man kaip ir užkliūdavo to mūvieno kažkuri reklama, tipo, jie visos Lietuvos radijas 😀 Koks „visos“ jei traukia tik sostinėse 😀
O dar į radijo žaidimus – per reklamą CD? Neblogai! Aš tai dar naudoju radijos baninimą – paleido kokį, atsiprašant, greito kepimo žvaigždiną ar žvaigždinę – banas radijai, 5, 10 ar 15 minučių, priklausomai nuo žvaigždės žvaigždumo 😀
Irgi juokinga pačiam sau iš situacijos absurdiškumo… 😉
Nu traukia ne tik sostinėse, bet ir biškį aplink 😉
O budintį CD visad pravartu turėti – ypač tolimesnėje kelionėje pasileidi ir sukasi empėtrioškės 😉
Užmirštu tą budintį CD, jei kas – išjungiu ir motoro klausausi. Irgi gerai galvojimui.
Kad ir pergalvoti praeitį. O prisiminimams yra alkoholiniai vakarai su senais draugais.
O juk lauke – po pamokų ar kaime per atostogas beveik nenuobodžiavom. Aišku buvo nuobodu, kai kokia viena veikla pabosdavo, ar tekdavo palaukti, kol kaimynas pavalgys. Bet didžiąją laiko dalį nuobodu nebuvo. Kad ir be kompų 😀
Taip, didžiąją laiko dalį nuobodu nebuvo, jei tik neieškodavai, kas tau pramogas suorganizuos, o pats susipramogaudavai 😉
kadangi nesu beviltiskai senstantis man OPUS 3 is are best! o informacijai LR1.tik va ten blyn yra viena bloga bacila: „pokalbiai su klausytojais- duok debilam eteri“.
Nesensti,as irgi tiesiog nevirskinu to pezejimo,ypac kai ten sedi visiski biezdariai temokantys pareklamuoti sureli,ar pasakyti dainos pavadinima.Pasilgstu tu laiku kai radio stotys turejo savo etatinius zmones-budavo is balso galedavai pasakyti kokia radio stotis,DJ irgi turejo zymiai daugiau laisves-galedavo ir gabala papyzdavoti ir siaip ka islazdavot,o dabar ka beisijungsi-visur amazinai kazko issiviepe nupiepeliai kuriems viskas visada gerai,ir jei norit laimeti UAB “Kalabibiskiu suris“ pakabuka skambikit mums…Ehhh…
Šneki apie 90-92 metus. „repashausas, repashausas“ 😀
„Kalabybiškių sūrio“ pakabukas – you made my day! 😀 😀 😀
negaliu pakęst taip vadinamo klausytojų skambinimo į radiją ir visokio pezėjimo beigi mykimo ta proga į eterį. Baisi alergija tam reikalui kažkodėl 🙂 O čia žiūrau pažangūs buržuinai, cd naudoja… Pas mane magė 🙂 Kasečių tiek prikaupęs, kad užteko auto klausymo penkiems metams… Dabar kaip tik baigėsi, tai įsitaisiau savo radijo stotį, 88,9 MHz 🙂 Pagrinde klasikinis rokas.
Vieni buržuinai CD suka, kiti radijo stotis valdo 😉
88,9MHz- tai „vietinė“ radijo stotis; FM moduliatorius „prikūrkėje“ 😉 .
aha 🙂
ajooo, nujooo, buržuiniškas išmislas gi 😉